Rekordines skolinimosi kainos aukštumas tarp euro zonos šalių pasiekusi Ispanija pasižadėjo imtis tvirtų, visa apimančių ekonomikos reformų, tačiau ar jų įgyvendinimas atneš laukiamų rezultatų?
Birželio mėnesį euro zonos finansų ministrai sutiko skirti 100 mlrd. eurų (345 mlrd. litų) Ispanijos bankams gelbėti, tačiau šiandien ne vienas ekonomistas sutinka, jog to nepakaks, kad šalis būtų išgelbėta iš krizės, į kurią pateko 2008 metais žlugus nekilnojamojo turto rinkai.
Prarado tikėjimą
Ispanijos vyriausybės priimtos naujos taupymo priemonės, kurios, pasak šalies ministro pirmininko Mariano Rajoy, iki 2014 metų turėtų sumažinti valstybės deficitą 65 mlrd. eurų (224 mlrd. litų), sulaukė aršaus gyventojų pasipriešinimo.
Šiuo metu darbo neturi kas ketvirtas ispanas, o šalies skolinimosi reitingas yra sumažintas beveik iki žemiausio lygio. Praėjusios savaitės pradžioje Ispanijos centrinis bankas pranešė, kad antrąjį šių metų ketvirtį šalies ekonomika toliau silpnėjo ir didžiausią įtaką tam turėjo smarkiai kritusi vidaus paklausa ir didelis nepastovumas finansų rinkose.
„Labai tikėtina, kad investuotojai per ilgai kentėjo dėl išvargusios Ispanijos ekonomikos ir nebetiki, jog šalis sugebės toliau funkcionuoti, jei negaus pakankamos finansinės paramos“, – „Wall Street Journal“ tvirtino Londone esančio tyrimų centro analitikas Gary Jenkinsas.
Abipusė priklausomybė
Parama Ispanijos bankams finansų rinkose nesulaukė lauktos reakcijos – investuotojai tik dar labiau sunerimo dėl šalies finansinės padėties. Du trečdaliai Ispanijos vyriausybės obligacijų yra laikomi šalies bankuose, pensijų fonduose ir draudimo kompanijose. Per metus šis rodiklis išaugo 50 proc. ir rodo sparčiai blėstantį užsieniečių susidomėjimą Ispanijos skola.
Ne vienas analitikas nerimauja, kad Ispanija ir šalies bankai yra pernelyg priklausomi vienas nuo kito. Centrinės valdžios išleistas obligacijas superka bankai, o gautos lėšos yra naudojamos bankų finansinei padėčiai pagerinti, kad už gautą paramą vėliau galėtų įsigyti dar daugiau valstybės skolos vertybinių popierių.
Šiais metais Ispanija jau yra išleidusi obligacijų, kurių vertė 59 mlrd. eurų (203 mlrd. litų), tačiau dėl prastėjančios bankų finansinės padėties didėja nerimas, kad ateityje jie nebeišgalės supirkti vyriausybės skolos.
Regioninės žaizdos
Per ekonomikos pakilimą Ispanijos autonominiai regionai, kurių šalyje iš viso yra net 17, sulaukė įplaukų iš nekilnojamojo turto mokesčių bei statybos leidimų. Šalies statybų sektorius sulaukė imigrantų antplūdžio, o regionai pasipelnė surinkdami iš jų nemažas sumas pajamų mokesčio.
Viduržemio jūros pakrantėje esančiuose regionuose pradėjo kilti nauji viešbučiai ir turtuolių vilos. Dėl išaugusio regionų biudžeto daugiau išlaidų skirta dideliems infrastruktūros projektams, imigrantų vaikų švietimui ir sveikatos apsaugai, ypač sparčiai augančiam pensininkų skaičiui.
2008 metais sprogęs nekilnojamojo turto burbulas viską apvertė aukštyn kojomis. Regionai prarado turėtas pajamas, tačiau ankstesni vietos valdžių įsipareigojimai liko galioti. Praėjusiais metais bendras 17 regionų biudžeto deficitas sudarė 2,9 proc. visos Ispanijos ekonomikos.
Skirtingai nei centrinė valdžia, regionai praktiškai negalėjo skolintis nei iš kapitalo rinkų, nei iš taupomųjų bankų, vadinamųjų cajas. Madride jau buvo įsteigtas 18 mlrd. eurų (62 mlrd. litų) Regioninis likvidumo fondas, iš kurio regioninė valdžia galės prašyti paskolų. Šiuo metu apie tokią galimybę kalbėti pradėjo labiausiai į skolas įklimpę Valensijos ir Katalonijos regionai.
Iki galo nėra aišku, kokio dydžio paramos reikia Ispanijos regionams, tačiau vietos dienraštis „El Pais“ apskaičiavo, kad bendra regionų skola gali siekti 140 mlrd. eurų (483 mlrd. litų).
Visuomenės pyktis nepadeda
Nuo praėjusių metų pabaigos Ispanijos ministro pirmininko pareigas einantis M. Rajoy vieną po kitos pristatė taupymo priemones, kad nereikėtų prašyti finansinės paramos.
Naujosios taupymo priemonės sulaukė bene didžiausio visuomenės pasipriešinimo. Iki šiol Ispanijai pavykdavo išvengti žiaurių policijos ir protestuotojų susirėmimų, kurie jau buvo tapę Graikijos kasdienybe, tačiau šį mėnesį M. Rajoy pristatytas naujas valstybės išlaidų karpymo ir mokesčių didinimo etapas į gatves sutraukė tūkstančius įniršusių protestuotojų. Per šalies kasybos pramonės darbininkų ir policijos susirėmimą buvo sužeisti 22 demonstrantai ir 10 pareigūnų.
Kalnakasiai tvirtina, kad sumažintos subsidijos kasybos pramonei daugelį jų paliks be darbo. Prie kalnakasių prisidėjo ir nemaža dalis Madrido gyventojų, įsitikinusių, kad jų problemų pagrindas yra tas pats.
Prieš taupymo programą protestuojantys ispanai sulaukia vis didesnio bendraminčių antplūdžio iš skirtingų ūkio sektorių. Ateityje panašių protestų gali daugėti, jų intensyvumas stiprės, kartu didės ir finansų rinkų nerimas dėl Ispanijos ateities.
FAKTAI: Ispanijos ekonominės problemos
Ketvirta pagal dydį euro zonos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį susitraukė 0,3 proc., o metinis jos smukimas siekė 0,4 proc.
Dėl mažesnio namų ūkio vartojimo ir smukusių valstybės išlaidų pirmąjį šių metų ketvirtį vidaus paklausa krito 1,2 proc.
Ispanijos centrinis bankas prognozuoja, kad šiais metais šalies BVP kris 1,5 proc.
Dienraščio „El Pais“ duomenimis, bendra Ispanijos autonominių regionų skola gali siekti 140 mlrd. eurų (483 mlrd. litų)
Šiais metais Ispanija jau yra išleidusi obligacijų, kurių vertė 59 mlrd. eurų (203 mlrd. litų). Didžiąją jų dalį supirko šalies bankai
Mindaugas SAMKUS
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 26 (89), liepos 30-rugpjūčio 5 d.), rubrikoje „Užsienyje“.
