Socialines išmokas gaunantiems žmonėms kitąmet teks kentėti dėl ankstesnių biudžetų sudarymo klaidų. Taip mano specialistai.
Į „Sodros“ biudžetą kitąmet planuojama surinkti 10,4 mlrd. litų – 5,2 proc. mažiau nei šiemet. „Sodros“ išlaidos turėtų siekti apie 12,7 mlrd. litų – maždaug 7 proc. mažiau nei šiemet. Taigi planuojamas biudžeto deficitas viršys 2 mlrd. litų.
To, pasak specialistų, buvo galima išvengti arba deficitas bent jau būtų mažesnis, jeigu išmokos iš „Sodros“ biudžeto būtų susietos su realiais ekonomikos rodikliais ir pajamomis, o ne nustatomos mėginant išpranašauti būsimą padėtį ar – kitais atvejais – pataikaujant rinkėjams.
Ekspertų nuomonė
Lietuvos laisvos rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva mano, kad biudžetiniai įsipareigojimai turėtų ilgainiui priartėti prie dabarties realijų.
„Kai maksimali bedarbio pašalpa viršija minimalų atlyginimą, žmonėms tai gali būti paskata nedirbti, būti išlaikomiems tų, kurie dirba ir moka mokesčius. Anksčiau „Sodra“ yra turėjusi biudžeto perviršį, bet pinigai buvo labai greitai išleisti. Dabartiniai „Sodros“ įsipareigojimai atspindi praeities realijas. Mokėjimai jokiu rodikliu nėra susieti su „Sodros“ pajamomis“, – pajamų ir išlaidų neatitikimo priežastis vardijo K. Leontjeva.
Banko „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis taip pat pritarė minčiai, kad kai kurios išmokos – bedarbių pašalpos ir pensijos – turėtų būti susietos su vidutiniu gyventojų uždarbiu. „Tai yra logiška. O kas dabar dažnai daroma? Esant biudžeto deficitui, išmokos mažinamos, bet prieš rinkimus didinamos“, – nesąžiningą elgesį gyventojų atžvilgiu įvardijo R. Rudzkis.
Nenori būti pranašai
Lietuvos darbo biržai pateikėme šiuos klausimus: koks yra prognozuojamas nedarbo augimas ar mažėjimas kitąmet? Ar, prognozuojant „Sodros“ biudžeto deficitą, nėra planuojama daugiau reikalavimų, nei yra dabar, norint pretenduoti į bedarbio pašalpą? Kiek, apytiksliai skaičiuojant, darbo netekusių žmonių dar nerado naujo, bet pašalpos gavimo periodas jiems jau yra pasibaigęs?
Lietuvos darbo biržos atstovė spaudai Birutė Balynienė, šiuos klausimus nukreipusi specialistams, buvo įpareigota perduoti neigiamą atsakymą. „Niekas nenori komentuoti, o tikslūs šių metų duomenys dar renkami. Kai kurie ekspertai sako, kad kitąmet, ekonomikai pasiekus tikrąjį dugną ir dar nespėjus atsitiesti, kirs antra krizės banga. Tokiomis sąlygomis nesinori būti pranašais ir bandyti nuspėti skaičius“, – pesimistinėmis prognozėmis dalijosi B. Balynienė.
TIK FAKTAI
Vidutinė nedarbo socialinio draudimo išmoka per mėnesį 2009 metų antrąjį ketvirtį sudarė 706,76 lito, vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, buvo 2 172,6 lito, atskaičius mokesčius, – 1687,1 lito.
Minimali mėnesinė alga 2009-aisiais – 800 litų, minimali nedarbo socialinio draudimo išmoka šiuo metu yra 350 litų, maksimali – 1041,6 lito.
Maksimalią pašalpą bedarbiams siūloma mažinti nuo 1041 litų iki 650 litų – minimalios mėnesinės algos, atskaičius mokesčius, dydžio.