Išlaidos pensijoms Lietuvoje nieko gero nežada
Jei pasitvirtins „Eurostat“ prognozuojamas demografinių problemų mastas, senyvo amžiaus gyventojų priklausomybės santykis Lietuvoje turėtų didėti nuo 27 proc. 2020 m. iki 57 proc. 2060 m. Esant dabartinėms santykinai mažoms įmokoms į II pakopos pensijų fondus 2060 m., išlaidos senatvės pensijoms iš Sodros išaugtų nuo 8,6 proc. BVP 2010 m. iki 12,1 proc. 2060 m.
Didžiausia pensinio amžiaus žmonių dalis 2060 m. prognozuojama Latvijoje – 67,99 proc. Tačiau net ir šioje šalyje viešosios išlaidos pensijoms turėtų mažėti nuo 9,7 proc. BVP 2010 m. iki 5,9 proc. BVP 2060 m. Daugiausia dėl tinkama linkme reformuotos pensijų sistemos ir reikšmingesnio II pakopos pensijų fondų vaidmens.
Estijoje pensinio amžiaus žmonių dalis bus didžiausia 2020 m. – 30 proc., tačiau vėliau ji didės ne taip sparčiai kaip kitose šalyse ir 2060 m. turėtų pasiekti 56 proc. O viešosios išlaidos pensijoms Estijoje turėtų mažėti nuo 8,9 proc. BVP 2010 m. iki 7,7 proc. BVP 2060 m. Be abejonės, viešųjų išlaidų pensijoms mažėjimas – teigiama sėkmingai įgyvendinamų pensijų reformų pasekmė.
Neapsisprendimų liūne
Kaupiančiųjų II pakopos fonduose Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse daugėja nuolat. Vis dėlto Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje visi žmonės dalyvauti II pensijų pakopoje renkasi savanoriškai. O šiuo metu sudaryta dar ir papildoma galimybė II pakopos dalyviams iš naujo apsispręsti, kaip kaupti pensiją.
Lietuvoje tarp kaupiančiųjų II pakopos pensiją yra daugiau moterų, o didžiausią dalį sudaro 25 – 35 metų amžiaus gyventojai. Iš viso šiandien II pakopos pensiją kaupia 36,88 proc. Lietuvos gyventojų. Pastaruosius vieni stengiasi įtikinti grįžti ir pasikliauti tik „Sodra“, kiti – prie II pakopos pensijų kaupimo prisidėti ir asmeninėmis lėšomis, tuo pačiu gaunant papildomą valstybės paskatinimą. Šioje nesibaigiančioje ir bendro sutarimo neturinčioje diskusijoje labiausiai nukenčia ne kas kitas, o būsimieji pensininkai.
Nemaža dalis II pakopos pensijų kaupimo dalyvių vis dar nėra apsisprendę, ką rinktis, tačiau sustabdyti II pakopos pensijos kaupimą renkasi retas – iki rugsėjo 2 dienos tokį apsisprendimą rinkoje priėmė vos 8 tūkst. dalyvių. Tuo tarpu 193 tūkst. II pensijų pakopos dalyvių pateikė sutikimus papildomai įmokai savo lėšomis. Be to, 2013 m. II ketvirčio duomenimis, II pakopos dalyvių skaičius išaugo 1,93 proc., lyginant su 2012 m. Iš esmės, tokie skaičiai parodo, kad dauguma gyventojų vis tik supranta, kad papildomas rūpestis savo pensija yra geriau negu joks.
Principai panašūs, požiūris – kitas
Nors pensijų sistemų principai Baltijos šalyse yra panašūs, tačiau požiūris į jas skiriasi. II pakopos pensijų sistema Latvijoje įvesta 2001 m., ir ji privaloma gyventojams, gimusiems vėliau nei 1971 m. liepos 1 d. Taigi, 43 metų amžiaus ar jaunesniems dalyvavimas II pakopoje yra privalomas, todėl kaupia net 55,4 proc. visų šalies gyventojų.
Latvijoje didžiausią dalį II pakopos pensijų dalyvių sudaro 31 – 41 metų amžiaus žmonės, aktyvesnės kaupiant pensiją yra moterys – jos dažniau nei vyrai kaupti pensiją renkasi savanoriškai. Nuo 2012 m. birželio mėnesio per metus kaupiančiųjų skaičius išaugo 3,22 proc.
Estijos II pakopos pensijų sistema įvesta 2002-aisiais. Panašiai kaip ir kitose šalyse, Estijoje ji yra privaloma žmonėms, gimusiems vėliau nei 1983 m. Taigi, II pakopos pensiją privalomai kaupia visi sulaukę 31 metų ir jaunesni gyventojai, o iš viso ir privalomai, ir savanoriškai tai daro 48,46 proc. visų gyventojų. Per aštuonis mėnesius 2013 m. kaupiančiųjų pensiją II pakopos fonduose daugėjo 1,28 proc.
Darius Kuzminskas yra „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius
