Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa, net 47 proc. Lietovos gyventojų nurodo, kad jų išlaidos – lygios pajamoms arba už jas didesnės.
Teigiančių, kad jų išlaidos per pastaruosius metus buvo lygios pajamoms ar jas viršijo – daugiausia yra tarp mažiausias pajamas (iki 300 eurų) gaunančių žmonių (76 proc.). Tačiau gaunantys didesnes pajamas taip pat susiduria su tokia situacija.
Siūlo dalyvauti taupymo iššūkyje
Socialiniame tinkle „Facebook“ asmeninių finansų trenerė Justina Skidzevičienė subūrė žmones taupymo iššūkiui.
Asmeninių finansų trenerė Justina Skidzevičienė pasakojo, kad taupymo iššūkio idėją sugalvojo dar pernai rudenį.
„Konsultuodama žmones pastebėjau, kad žmonės nori pagerinti savo finansinę situaciją, jie žiūri į ateitį ir nori sutaupyti vaikų mokslams ar pensijai. Tačiau žmonėms sunku susidėlioti asmeninius finansus.
Žinių netrūksta, galima skaityti straipsnius, žiūrėti įvairius mokymus. Informacijos daug visi viską žino, bet iš praktinės pusės taupyti žmonėms vis dar sudėtinga“, – komentavo asmeninių finansų trenerė.
Anot jos, būti bendruomenėje ir taupyti yra lengviau. „Bendruomenė palaiko ir paskatina.
Kiekvienam dalyvaujančiam iššūkyje rekomenduoju išsikelti tikslą, kad tas taupymas nebūtų tiesiog gyvenimo būdas. Būtina žinoti, koks tas tikslas, kodėl žmogus nori jį pasiekti ir ką tas tikslas žmogui reiškia. Turi būti vidinė motyvacija“, – patarė finansų specialistė.
Taupymo tikslas – rezervas ateičiai
J. Skidzevičienės teigimu, turint tikslą galima susikurti ir planą, kaip jo siekti.
„Tikiuosi, kad žmonės bus iniciatyvūs imtis visų šių žingsnių. Šioje taupymo kelionėje pasidalinsiu patarimais, kurie žinau, kad veikia daugeliui žmonių.
Šiuo metu pagrindinis žmonių taupymo tikslas yra rezervas ateičiai. Taip pat žmonės taupo įvairiems praktiniams dalykams – būstui, remontui ir pan.“, – vardijo asmeninių finansų specialistė.
Pasak jos, jeigu žmogus nori sutaupyti, jis turi nebepirkti pigių ir nekokybiškų daiktų.
„Nors išleidžiame nedaug pinigų pirkdami pigiausią variantą, tačiau tas daiktas nebus kokybiškas, greitai suges, suplyš, teks išmesti ir vėl pirkti iš naujo. Tada po kažkiek laiko vėl perkame naują daiktą. Tačiau daiktai gali būti gerai apgalvota investicija, juos galima naudoti keletą metų, ne tik trumpą laikotarpį.
Galime daiktą nusipirkti išsimokėtinai arba jam sutaupyti. Antruoju atveju turime laiko apsvarstyti, ar tikrai norimas daiktas mums yra reikalingas“, – patarė asmeninių finansų specialistė.
Pinigus būtina paskirstyti
J. Skidzevičienės teigimu, gyvenimas neturėtų suktis tik apie taupymą ir galvojimą, kaip kažką nusipirkti pigiau.
„Todėl jeigu trūksta pinigų verta pagalvoti, kaip daugiau uždirbti.
Būtina reguliariai peržiūrėti savo finansus, patikrinti, ar jie yra efektyviai naudojami. Pavyzdžiui, viena klientė pradėjusi sekti savo biudžetą pastebėjo, kad vienoje maisto parduotuvėje išleidžia vis daugiau, tačiau prekių daugiau nenuperka. Todėl ji nusprendė, kad toje parduotuvėje tiesiog nebesilankys“, – pasakojo asmeninių finansų specialistė.
Anot jos, galima sutaupyti iš bet kokio uždarbio. Tačiau specialistė pripažino, kad iš minimalaus atlyginimo sutaupyti bus labai sunku.
„Nukentės gyvenimo kokybė. Žmogus blogai jausis, jeigu turės nuolat taupyti ir krapštyti centus. Jeigu tik yra galimybė reikia stengtis uždirbti. Žmogus gali ieškoti papildomų pajamų. Dalį pinigų gali skirti saviugdai, kursams ir vėliau iš to uždirbti“, – siūlė J. Skidzevičienė.
Anot jos, norint sutaupyti ir tinkamai valdyti savo finansus, būtina laikytis keleto taisyklių. Viena jų – 20 proc., 30 proc. ir 50 proc. taisyklė.
„Geriausia susidėlioti mėnesio biudžetą, pinigus paskirstyti į tris dalis – būtinosioms išlaidoms, asmeniniams poreikiams, norams ir taupymui.
Pavyzdžiui, žmogus uždirba 1 tūkst. eurų į rankas. Todėl gavęs algą, jis 200 eurų turėtų atsidėti taupymui, draudimui, pensijai, investavimui ir skolų atidavimui. Tada 300 eurų reikėtų atsidėti asmeniniams poreikiams ir dalykams kurių norisi. Tai gali būti drabužiai, pramogos it t.t. Į šią grupę įeina visi ne pirmo būtinumo pirkiniai. Na ir didžiausia algos dalis – 500 eurų turi būti skiriami mokesčiams, maistui, transporto išlaidoms ir kitiems patiems būtiniausiems pirkiniams“, – vardijo finansų specialistė.
Anot jos, gaunant tik 1 tūkst. eurų yra didelė tikimybė kad vien išgyvenimui ir būtiniausiems poreikiams vos užteks.
„Todėl minėti ir sumos procentai dažniausiai pasiskirsto kitaip. Vis tik nesvarbu kiek žmogus uždirba, galima ieškoti būdų didinti pajamas ir ugdytis įprotį atsidėti ateičiai, net jei tai yra ir 50 eurų“, – patarė finansų specialistė.
Mažiau uždirbantys privalo turėti daugiau santaupų?
Tuo metu šeimos finansų ekspertė, INVL Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovė Dalia Kolmatsui teigė, kad taupyti ir investuoti yra svarbu nepaisant to, kiek žmogus uždirba.
„Pavyzdžiui, turėti santaupų žmonėms, kurie uždirba nedaug, yra netgi svarbiau negu tiems, kurie uždirba daugiau. Mažesnių pajamų gyventojai yra ypatingai jautrūs ekonominiams svyravimams. Kainų šuoliai ir netikėtos išlaidos juos paveikia sunkiau ir skaudžiau nei tuos, kurių pajamos yra didesnės.
Kai kalbame apie investavimo rezultatus, tinka posakis „laikas – pinigai“. Kuo ilgiau ir nuosekliau žmogus investuoja, tuo geresnį investavimo rezultatą matys dėl savo disciplinos ir sudėtinių palūkanų efekto. Galima sakyti, kad laikotarpis, į kurį investuojama, gali būti netgi svarbesnis nei investicijoms skiriama suma“, – komentavo finansų specialistė.
Anot jos, svarbu investuoti kuo anksčiau.
„Vėlgi tai labai aktualu mažiau uždirbantiems gyventojams. Kol esame jauni, nežinome, kaip susiklostys mūsų karjeros kelias. Ir daugelio pradedančiųjų dirbti pajamos nebūna didelės. Bet labai svarbu pradėti investuoti kuo anksčiau, kad ir mažas sumas, geriausia – tam tikrą procentą nuo atlyginimo.
Kuo ilgiau kaupiame ir investuojame, tuo labiau pasireiškia sudėtinių palūkanų efektas, kai investicijų grąža, kurią gauname, pradeda uždirbti papildomą grąžą. Tokiu atveju net ir investuojant nedideles sumas per 20, 30 ar 40 metų galima sukaupti nemažai. Be to, kai pradedame investuoti, rekomenduojama pasirinkti rizikingesnes investavimo priemones, kurios per ilgą laiką galėtų uždirbti didesnę grąžą. Reikia nepamiršti, kad investavimas visuomet susijęs su rizika“, – įspėjo D. Kolmatsui.
