Bendrovė informuoja, kad šiuo metu visuomenė kviečiama susipažinti su patikslintu europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ ruožo Kaunas–Vilnius specialiuoju planu – suplanuotos infrastruktūros plėtrai reikalingos teritorijos. Vilniaus, Kauno rajonų, Elektrėnų, Jonavos, Kaišiadorių, Trakų ir šalia esančių vietovių gyventojai, bendruomenės, susijusios organizacijos bei verslo atstovai kviečiami dalyvauti teritorijų planavimo procese, iki pat rugpjūčio 9 d. teikti argumentuotus pasiūlymus rengiamam planui.
„Vienas iš pagrindinių projekto „Rail Baltica“ tikslų – kuo greičiau integruoti Baltijos šalių sostines į Europos geležinkelių tinklą. Jungtis su Vilniumi neabejotinai didina projekto sukuriamą pridėtinę vertę ir yra svarbi visam regionui, todėl tikimės, kad pagal gautus pasiūlymus patobulinti sprendiniai leis pasistūmėti į priekį bei geriau atliepti visuomenės lūkesčius“, – pranešime cituojama susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas. Rengiant ruožo Kaunas–Vilnius specialiojo teritorijų planavimo dokumento projektą buvo ieškoma priimtiniausių sprendimų atskiroms bendruomenėms ir savivaldybėms, kurias būsimas geležinkelis palies labiausiai – detaliai išanalizuota 215 visuomenės pasiūlymų dėl automobilių kelių ir geležinkelio kelio trasos koregavimo, sklypų dalių išpirkimo ir kitų klausimų.
Įvertinus tiek bendruomenių interesus, tiek europinei greitojo traukinio geležinkelio vėžei taikomus būtinus techninius standartus, buvo atsižvelgta į pusę – 109 pasiūlymus, dar į 45 atsižvelgta iš dalies. Kaip teigė „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas, buvo numatyta daugiau dviejų lygių pravažiavimų ir praėjimų per geležinkelį, patikslinti privažiavimo prie sklypų sprendiniai, geležinkelio trasa ties Rykantais. „Į daug pasiūlymų, kur įmanoma, buvo atsižvelgta. Savivaldybės ir gyventojai geriausiai žino jiems rūpimus susisiekimo maršrutus, dėl to visuomenės įsitraukimas yra būtinas. Atvesti infrastruktūrą į urbanizuotą teritoriją visuomet sudėtingiau. Procesas turi būti atviras, užtikrintas, atsižvelgta į gyventojų ir verslo interesus bei kylančius poreikius“, – kalbėjo V. Žalimas. Planuojama, kad naujojo europinio geležinkelio linija eis nuo Vilniaus per Panerius, Lentvarį, šiauriau Vievio, šiauriau Kaišiadorių ir pasieks Kauną. Taip pat planuojamos jungtys su Vilniaus intermodaliniu terminalu, Vilniaus ir Kauno oro uostais, Lentvario regionine stotimi, regioninės jungtys su Vievio ir Kaišiadorių regioninėmis stotimis. Pagrindinės linijos ilgis sieks 95 km, o bendras ilgis su papildomomis jungtimis – 156 km. Nutiesus „Rail Balticą“, kelionė traukiniu nuo Vilniaus iki Kauno be sustojimų truks apie 38 minutes. Pasak bendrovės, planuojama, kad taip greitai bus galima nuvažiuoti 2030 m., kada planuojama pabaigti geležinkelio tiesimą nuo Lenkijos iki Estijos. Optimali geležinkelio trasos Kaunas–Vilnius alternatyva patvirtinta 2021 m. pabaigoje, kai nuspręsta, kad visų suinteresuotų šalių poreikius labiausiai atitinka vadinamoji šiaurinė S5 alternatyva. Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengėjai – jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ (atsakingasis partneris) ir „DB Engineering & Consulting GmbH“. „Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
