AĮmonės atstovai, prabėgus kuriam laikui po incidento, praneša, kad gamykla ir vėl veikia, oro monitoringo stotelės nerodo taršos padidėjimo. Be to, pati įmonė tikina, kad jokio sprogimo nebuvo.
„Šiuo metu gamykla dirba normaliu gamybiniu režimu. Minėto įrenginio sustojimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, išskyrus trumpalaikį gamybos sutrukdymą ir leistiną apie minutę trūkusį dūmų išmetimą. Bendrovės duomenimis, Jonavos mieste esančios aplinkos oro monitoringo stotelės nerodo taršos padidėjimo. Tačiau viešojoje erdvėje pasirodę tyčia skleidžiami gandai apie darbuotojų sužalojimą, taršą ar net sprogimą yra absoliučiai niekuo nepagrįsti, gąsdina ir klaidina žmones bei atsakingas valstybės institucijas“, – kalbėjo komunikacijos vadovė Gintarė Mierkienė.
Tuo metu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė Ieva Krikštopaitytė paliudijo, kad teršalų kiekis normos neviršijo.
„Pirminiais duomenimis, teršalai išmesti per gamybinėje įrangoje įrengtus apsauginius vožtuvus, kurie suveikia sutrikus technologiniam procesui. Paaiškėjus, kad šie taršos šaltiniai nėra įtraukti į įmonės turimą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, bus vertinama aplinkai padaryta žala. Taip pat bus nustatinėjamas išmestų teršalų kiekis. Dėl įvykio Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos bus pradedamas tyrimas.
Šiuo metu žinoma, kad išmestų teršalų šleifas ėjo tarp Laibiškių ir Pagelažių gyvenviečių, kur nėra gausiai gyvenamųjų teritorijų. Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) automatinės oro kokybės matavimo stoties duomenimis (Panerių g. 17A, Jonava), teršalų koncentracijos viršijimas aplinkos ore kol kas nėra fiksuotas.
AAA taip pat nurodo, kad trečiadienio 01–13 val. duomenimis, azoto dioksido (NO2), kuris įeina į azoto oksidų sudėtį ir yra reikšmingas žmonių sveikatai, 1 val. koncentracija svyravo nuo 3 iki 32 µg/m³ (1 val. maksimalios koncentracijos ribinė vertė – 200 µg/m³), tai reiškia, kad ribinė vertė neviršyta. Kietųjų dalelių KD10 1 val. koncentracija svyravo nuo 0 iki 6 µg/m³ (24 val. vidutinei koncentracijai nustatyta ribinė vertė – 50 µg/m³)“, – teigė I. Krištopaitytė.
Portalui tv3.lt „Achemos grupės“ komunikacijos vadovė Gintarė Mierkienė anksčiau persiuntė tokį komentarą:
„Šiandien apie 10:55 min. vėl dėl techninių priežasčių buvo sustabdytas AB „Achema“ gamybinis įrengimas, vienas iš devynių azoto rūgšties (UKL) agregatų.
Tuo metu aplinkoje pasimatė oranžinis dūmas, taip vadinama „lapės uodega“, reiškianti, kad sustabdymo metu įrenginiuose susidarė tam tikras kiekis medžiagų. Procesas buvo itin trumpas ir užtruko tik 1-1,5 min., o pasirodžiusį dūmą vėjas nupūtė nuo Jonavos miesto.“
„Įvyko technologinis sutrikimas azoto rūgšties gamybos agregate ir suveikus apsauginės sistemos įrenginiui, tokiai membranai, įvyko dujų vamzdžio sprogimas, o azoto oksidai pateko į aplinką“, – BNS sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamento Jonavos skyriaus vedėja Jurgita Arbočienė.
Ji teigė, kad NVSC specialistai šiuo metu yra išvykę į teritoriją Jonavos rajone link Aklojo ežero pažiūrėti, kokia ten yra situacija.
„Susitikti su žmonėmis, informuoti, kaip elgtis, jeigu jie pajustų akių, nosies, gerklės dirginimus ar kažkokį galvos skausmą, pykinimą“, – kalbėjo J. Arbočienė.
Įmonė teigia, kad procesas buvo itin trumpas todėl nukentėjusių nėra.
Vis dėlto feisbuke dalijamasi vaizdo medžiaga, kur atrodo, kad gedimas kur kas didesnis nei gali atrodyti iš oficialios bendrovės pozicijos.
Primename, kad „Achema“ buvo sustabdyta avariniu būdu ir lapkričio 27 d. To priežastimi tapo sutrikęs elektros energijos tiekimas.
Anot Aplinkos ministerijos, tuo metu sutrikus gamybiniams procesams, į aplinką išmetamos įrenginiuose reakcijų metu susidariusios medžiagos. Šio išmetimo metu iš visų galimų išmetimo šaltinių buvo išmesti didesni nei įprastai azoto oksidų bei anglies monoksido kiekiai.
Tada dar patikslinta, kad sutrikus gamybiniams procesams, į aplinką išmetamos įrenginiuose reakcijų metu susidariusios medžiagos. Šio išmetimo metu iš visų galimų išmetimo šaltinių buvo išmesti didesni nei įprastai azoto oksidų bei anglies monoksido kiekiai.
Didesni kiekiai teršalų, lyginant su normaliu darbo režimu, į aplinkos orą po avarinio įrenginių stojimo iš abiejų bendrovės amoniako gamybos įrenginių buvo išmetami apie 45, o iš azoto rūgšties gamybos įrenginių – 15 minučių. Šis įrenginių stabdymo laikas neviršijo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime nustatyto laiko, kadangi TIPK leidime numatytas amoniako gamybos įrenginių stabdymo laikas – 2 val., o azoto rūgšties gamybos įrenginio pilnas stabdymas – 30 min.
Tiesa, bendrovės atstovė portalui tv3.lt teigė, kad naujausias incidentas nesusijęs su gamyklos stabdymu lapkritį.
Jonavos rajone, Jonalaukio kaime įsikūrusioje gamykloje dirba per 1,1 tūkst. darbuotojų.
