Lenkijoje apsipirkinėjanti Živilė iš Alytaus pasakojo, kad savaitgalį vyko apsipirkti kaip įprastai.
„Kas tris ar keturias savaites kartu su šeima vykstame į Lenkiją. Ūkininkų streikas mūsų nesustabdė, be to, juk buvo paaiškinta, kad stabdys tik fūras, o lengvieji automobiliai važiuos kaip važiavę. Taigi į kamščius nepakliuvome.
Šįkart Lenkijoje pirkome sodo ir daržo prekių pavasariui. Įsigijome žemių sodinukams, sėklų. Įsigijome benzininį pjūklą“, – vardijo moteris.
Savaitgalį iš Lenkijos grįžusi kaunietė Rasa irgi pasakojo, kad jokių trukdžių pasienyje nebuvo.
„Nematėme nei ūkininkų, nei eilių. Kaip tik buvo kur kas ramiau nei įprastą savaitgalį. Matyt, žmonės pabūgo ūkininkų streiko ir nusprendė į Lenkiją nevykti.
O mums tai išėjo į naudą, daug ramiau apsipirkome, nereikėjo stumdytis eilėse su kitais lietuviais. Daugelis sako, kad ten neapsimoka važiuoti apsipirkti, bet nuvykus vien lietuvius sutinkame. Todėl žmonės tik kalba, kad neapsimoka, o paskui apsisukę vis tiek ten važiuoja“, – pasakojo moteris.
Ji sakė, kad Lenkijoje daugiausiai perka ilgai negendančių maisto produktų – aliejaus, makaronų, cukraus.
„Taip pat perkame mėsos produktų ir šviežios mėsos. Šįkart nusipirkome du pusės kiaulės gabalus. Mėsą stengiamės pirkti tik Lenkijoje, nes ten ji pigesnė.
Kaimyninėje šalyje apiperkame ir savo augintinį. Šunų maistas Lenkijoje irgi pigesnis“, – vardijo moteris.
Ne viskas pigiau, bet nereikia mokėti už maišelius
Tuo metu vilnietė Kristina tikino, kad nėra dažna viešnia Lenkijoje.
„Su vyru vykstame į Lenkiją apsipirkti bent porą kartų per metus. Šį kartą ten vykome ekspromtu. Perkame tik būtiniausius dalykus – mėsos ir pieno produktus, buitinę chemiją. Šį kartą išleidome 500 eurų.
Apsilankėme trijose parduotuvėse – „Lidl“, „Bedronka“, „Vynoteka“. Būtent ši paskutinė labiausiai ir nuvylė, nes ten kainos lygiai tokios pačios, kaip ir Lietuvoje. Kitur pavyko sutaupyti. Mėsa Lenkijoje tikrai pigesnė ir stiprieji gėrimai, jeigu taikoma akcija, tai ir dvigubai pigiau galima jų nusipirkti. Beje, Lenkijoje nereikia mokėti už plastikinius maišelius“, – pasakojo moteris.
Anot jos, į Lenkija geriausiai išsiruošti kuo anksčiau ryte.
„Tada neteks stovėti kamščiuose keliuose ir eilėse parduotuvėse“, – patarė moteris.
Blokuoja kelią
Portalas tv3.lt primena, kad kovo 1 d. Lenkijos ūkininkai pradėjo dalinai blokuoti kelią tarp Kalvarijos ir Lenkijos Suvalkų apskrities Budzisko kaimo. Maždaug savaitę turinčios trukti akcijos metu jie nori tikrinti transportuojamų ukrainietiškų grūdų kiekius.
Žemdirbiai netoli pagrindinio kelio esančioje aikštelėje atsigabeno sunkvežimį, kuris apkabinėtas plakatais: „Žaliasis kursas = Lenkijos nykimas“, „Protestas prieš žemės ūkio produkciją iš Ukrainos“, „Be mūsų būsite alkani vilties ir blaivybės“, „Žaliasis kursas = badas“, „Ūkininkų protestas visoje šalyje“
Akciją pasienyje su Lietuva organizuojantis Lenkijos ūkininkų atstovas Karolis Pieczynskis tikino, kad savaitę laiko vyks ne blokada, o protestas. Pasak jo, bus tikrinamas sunkusis transportas atvažiuojantis iš Lietuvos.
„Tai nebus blokada, skirtingai nei kai kuri medija visą savaitę kalbėjo. Protestas bus tinkama forma. Kartu su sienos apsaugos, mokesčių inspekcijos tarnybomis nusprendėme, kad tai bus kontrolė“, – pasienyje žurnalistams teigė K. Pieczynskis.
„Mes būsime čia 7 dienas 24 valandas per parą, bet tikrąjį darbą darys institucijos. Jie tikrins sunkųjį transportą, kuris atvažiuoja iš Lietuvos ir tikrins kas juose vežama“, – pažymėjo jis.
Praėjusią savaitę Lenkijos ūkininkai blokavo kelius į Ukrainą, taip pat – pagrindinį šalies greitkelį į Vokietiją. Protestuojama dėl, lenkų žemdirbių vertinimu, nesąžiningos konkurencijos, nes ukrainiečių grūdai yra pigesni ir mažina produkcijos kainas visoje Europoje.
Išlaidos Lenkijoje priklauso nuo sezono
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė, apžvelgdama banko klientų išlaidas atsiskaitant mokėjimų kortelėmis, komentavo, kad išlaidų suma dažniausiai svyruoja priklausomai nuo metų sezono.
„Pavyzdžiui, kiekvienais metais pastebime, kad išlaidos išauga vasaros mėnesiais, ir tai tikriausiai yra natūralu – gyventojai, važiuodami atostogauti į Lenkiją ar kitas Europos šalis, tuo pačiu kartu sustoja kaimyninėje šalyje ir apsipirkti“, – komentavo ekonomistė.
Ji atkreipė dėmesį, kad viešojoje erdvėje dėmesys apsipirkimui Lenkijoje kol kas yra daug didesnis nei tikrasis lietuvių pasiryžimas vykti ten apsipirkti.
„Tautiečių atsiskaitymai šioje šalyje sudaro apie 1 proc. nuo bendros banko atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis sumos.
O pati tendencija, kai gyventojai vyksta ieškoti pigesnių prekių į kaimynines šalis, nėra jokia naujovė. Pavyzdžiui, trečdalis belgų vyksta apsipirkti į Prancūziją ar Vokietiją. Tuo metu suomiai, ieškantys ne tik pigesnių maisto produktų, bet ir gėrimų, yra gana dažni svečiai Estijoje“, – pastebėjo G. Ilekytė.
Išleido milijonus eurų
Ekonomistė skaičiavo, kad praėjusiais metais lietuviai Lenkijoje ne vasaros mėnesiais išleido apie 7–8 milijonų eurų, tuo metu liepos ir rugpjūčio mėnesiais beveik dvigubai daugiau – apie 14–15 milijonų eurų.
„Gruodį išlaidos siekė kiek daugiau nei 7 milijonus eurų. Didžiausią dalį išlaidų, maždaug trečdalį, gyventojai išleidžia maisto produktams, apie penktadalį – degalams. Remiantis banko duomenimis, vidutinė vieno atsiskaitymo suma šiuo metu siekia apie 50 eurų“, – skaičiavo G. Ilekytė.
Anot jos, nepaisant to, kad Lenkijoje galima rasti pigesnių maisto produktų, reiktų nepamiršti, kad kelionė ten taip pat apima alternatyviuosius kaštus.
„Pavyzdžiui, jeigu į prekybos vietos reikia nuvykti 100 ar daugiau kilometrų, tektų paskaičiuoti ne tik nemažas kelionės kuro išlaidas, bet ir laiką, kuris būtų praleistas automobilyje.
Galiausiai, yra rizika prisipirkti tokių prekių ir produktų, kurių galbūt nereikia arba kurie turi ribotą galiojimo terminą. Tokiu atveju reiktų gerai paskaičiuoti, ar iš tiesų buvo pasiektas norimas tikslas – sutaupyti pinigų“, – patarė ekonomistė.