Bankų asociacijos prezidentas sako, kad dabar bankų klientai, rinkdamiesi, kur investuoti, nebepasitiki net Vyriausybės vertybiniais popieriais.
„Anksčiau buvo laikoma, kad investuoti į Vyriausybės obligacijas visiškai nerizikinga. Dabar nebėra tokio tikrumo. Rinkoje – saugių instrumentų badas“, – sako finansų ekspertas. Dėl to bankuose smarkiai daugėja indėlių.
Pagrindinė investicija – indėliai
Tiek Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, tiek kiti lrt.lt pašnekovai – ekonomistas ir finansų analitikas Valdemaras Katkus bei Finansų analitikų asociacijos valdybos narys Mindaugas Vaičiulis – teigia, jog dabar pagrindinė bankų klientų investicija – indėliai, net jeigu pelno procentas beveik nejuntamas. Jų kiekis bankuose vis labiau auga.
„Krizė šiek tiek pakoregavo elgseną. Žmonės jau buvo pradėję labiau rinktis Vyriausybės vertybinius popierius, kokias nors akcijas, pensinius fondus. Buvo didelis entuziazmas.
Žmonės ieško saugesnių instrumentų. Tai bankų indėliai ir vyriausybių vertybiniai popieriai. Tačiau visumoje yra netikrumas ir dėl Vyriausybės obligacijų, kurios anksčiau buvo laikomos kaip visiškai nerizikingos.
Į jas investuoti rinkdavosi mažiau patyrę ir konservatyviausi investuotojai. Dabar net šitoje kategorijoje nėra buvusio tikrumo. Rinkoje – saugių instrumentų badas“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas S. Kropas.
Kaip pastebi Lietuvos bankų asociacijos vadovas, didžioji dalis klientų šiuo metu visai nebepasitiki ir nebeinvestuoja į korporatyvinio sektoriaus, t.y. įmonių, akcijas.
Išaugs investicijos į antros reikmės nekilnojamą turtą
Ekonomistas ir finansų analitikas V. Katkus pastebi, kad investicijos į nekilnojamą turtą šiuo metu yra apstojusios, tačiau mano, jog atsigavus ekonomikai daugės investuojančių į antro būtinumo nekilnojamą turtą.
„Jeigu bankai pradės išduoti daugiau paskolų, tiek žmonėms, tiek įmonėms tai bus ženklas, kad krizė eina į pabaigą. Tada galima tikėtis, jog padidės investicijos, bet ne į pirmos reikmės, o į taip vadinamos antros reikmės nekilnojamąjį turtą, sodybas“, – dėstė pašnekovas.
Šiuo metu, anot V. Katkaus, Lietuvoje yra vos keletas šimtų asmenų, kurie ryžtasi didesnei rizikai savo turtu investuodami.
„Šiuo metu apie krizės pabaigą, sakykime, bent jau ES arba JAV, dar tikrai per anksti kalbėti, ypač kai vis dar pasigirsta kalbų ir apie galimą antrą recesiją.
Profesionalūs investuotojai, kurių Lietuvoje yra keli šimtai, dabar gali investuoti nebent į Azijos šalis, Kiniją arba su ja susijusias ekonomikas, Lotynų Ameriką, Braziliją.
Didžioji dalis Lietuvos žmonių, kurie disponuoja labai mažomis sumomis, tikrai dar kurį laiką investuos tik į indėlius ir niekur kitur“, – teigė V. Katkus.
Per metus indėlių išaugo 1,4 mlrd. litų
„Per metus gyventojų indėliai išaugo 1,4 mlrd. litų vien tiktai lietuviškuose bankuose“, – sako Finansų analitikų asociacijos valdybos narys Mindaugas Vaičiulis.
Vis dėlto, anot M. Vaičiulio, investicijos į indėlius turėtų pradėti mažėti, nes dabar palūkanos, pavyzdžiui, mokamos vakarietiškų bankų, yra labai nedidelės.
„Pusantro procentas ar net vienas procentas palūkanų faktiškai reiškia, kad tų palūkanų nelabai yra“, – kalbėjo ekspertas.
M. Vaičiulio nuomone, ateityje, tikėtina, išaugs investicijų į fiksuoto termino ir fiksuotų palūkanų obligacijas.
Absoliuta Andželika LUKAITĖ