„Akivaizdi pasaulinės finansų krizės įtaka ir žymiai išaugusi investavimo galimybių pasiūla – tai geriausiai apibūdina situaciją Baltijos šalių investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) rinkoje 2008-aisiais. Aukštesni skolinimosi kaštai ir iš esmės didesnė kapitalo kaina tarptautiniams investuotojams į nekilnojamąjį turtą tapo iššūkiu. Suprastėjusias investavimo sąlygas dar pablogino miglotos Baltijos regiono ekonomikos perspektyvos“, – teigia tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Re&Solution“ direktorius Ričardas Čepas.
Lietuva
„Nors 2008-aisiais įvykusių investicijų į NT objektus sandorių kiekis buvo gana kuklus, tačiau pritrauktų investicijų prasme tai buvo geriausi metai Lietuvoje: bendra sandorių apimtis viršijo 300 mln. eurų“, – teigia „Re&Solution“ grupės investicijų direktorius Andrius Stonkus.
Praeitais metais NT investicijų rinkoje dominavo prekybinės paskirties turto sandoriai: didžiausi užsienio investuotojų įsigyti objektai buvo Akropolio prekybos centras Kaune ir Maxima 9 objektų portfelis. Vis dėlto, nors rinkai investicinių objektų buvo pasiūlyta gerokai daugiau nei įprastai, nemaža dalis jų neįvyko net ir sutarus pagrindines pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Kiekvieno investicinio sandorio įgyvendinimo sėkmę lėmė kreditorių nustatytos skolinimosi sąlygos. Re&Solution dalyvavo didžiausiuose 2008-ųjų investiciniuose sandoriuose Lietuvoje atstovaudama vieną iš sandorio šalių.
Latvija
2008-ųjų pradžioje buvo tikėtasi, jog šie metai Latvijoje bus rekordiniai įvykdytų investicinių sandorių prasme, kadangi rinkai NT plėtros įmonės pasiūlė daugybę komercinio NT objektų. Tačiau nepaisant didelių lūkesčių įvyko tik vienas žymesnis sandoris.
Estija
Estijos investicijų į NT rinkoje taip pat vyravo stagnacija, o dauguma potencialių investuotojų tiesiog pasitraukė dėl itin neapibrėžtos ekonominės padėties šalyje ir smarkiai pablogėjusių finansavimo sąlygų. Tačiau nemažai investuotojų vis dar aktyviai stebi rinką laukdami pirmųjų jos atsigavimo požymių ir pasirengę įžengti vos tik tai įvyks. Praeitais metais aktyviausi rinkoje buvo vietiniai fondai, taip pat investuotojai, perkantys iš nuosavų lėšų.
Pasak Stonkaus, kapitalizacijos norma per metus paaugo maždaug 150-250 bazinių punktų, priklausomai nuo konkretaus objekto tipo ir kokybės.
Iki šiol vyravęs per didelis NT plėtotojų apetitas sulėtėjus ekonomikai ir išaugus skolinimosi kaštams tapo rizikos faktoriumi – NT plėtros veikla tapo itin rizikinga net ir šios srities specialistams, jau nekalbant apie daugybę neprofesionalų, kurie naudojosi palankia rinkos situacija. Dėl minėtų priežasčių rinkoje jau randasi ir atsiras vis daugiau NT savininkų, kurie bus priversti kuo greičiau atsikratyti valdomo turto ar net parduoti jį iš varžytinių.
„Manome, kad geresnių laikų laukimo nuotaikos, tarp potencialių investuotojų įsivyravusios 2008-ųjų metų antroje pusėje, turėtų gana greitai pasikeisti. Mažėjant NT kainoms ir augant investavimo galimybių skaičiui, rinkos patrauklumas didėja, ypač tokiems investuotojams, kurie taikosi į turtus, parduodamus iš varžytinių. Nemažai specializuotų fondų akylai stebi Baltijos rinką“, – apibendrina A. Stonkus.
