Finansų specialistai prognozuoja, kad infliacijos tempai šalyje pradės mažėti tik ateinančių metų pavasarį, skelbia „Lietuvos žinios“.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas įsitikinęs, kad vienas variantų, galinčių padėti pažaboti nuolat didėjančią infliaciją, - nedeficitinis 2008-ųjų valstybės biudžetas.
"Kol kas infliacija pavojaus nekelia, ji kontroliuojama. Jei pavyks sugriežtinti fiskalinę politiką, manau, viskas bus gerai", - optimistiškai į ateitį žvelgė LB vadovas. Su Seimo pirmininku Viktoru Muntianu vakar jis aptarė finansines šalies aktualijas.
"Kas šiandien nenori suvaldyti infliacijos? Tai visiškai natūralus mūsų noras ir didžiausias rūpestis. Manau, dėl to rūpesčio ir norime žinoti visas nuomones, turėti aiškumą, kaip tai gali ir ar išvis gali atsiliepti mūsų nacionalinei valiutai", - po susitikimo žurnalistams sakė V.Muntianas.
Išeitis - nedeficitinis biudžetas
R.Šarkino nuomone, finansinė padėtis šalyje nebloga. Jis tvirtino neįžvelgiąs jokių problemų, kurių nebūtų galima išspręsti.
Drauge LB vadovas pripažino, kad infliacija išties gana didelė. Tačiau šiuo metu ji ir negalėtų būti kitokia, nes Lietuvos rinka maža ir atvira, kainos siekia tik apie pusę Europos Sąjungos šalyse egzistuojančio lygio. Anksčiau ar vėliau jos turi supanašėti. "Tai, kad infliacija pas mus spartesnė, visai normalu. Manau, ji dar kurį laiką turi didėti, nes mes labai priklausomi nuo importuojamų energetikos išteklių kainų", - aiškino LB vadovas.
R.Šarkinas prognozavo, kad infliacija turėtų pradėti mažėti nuo ateinančių metų balandžio mėnesio, o iki 2009-ųjų antrosios pusės beveik galėtų pasiekti Mastrichto kriterijų. LB vadovo galva, vienas įmanomų būdų pažaboti infliaciją - nedeficitinis ateinančių metų biudžetas. "Šis variantas būtų idealus, bet tai ne nuo manęs priklauso", - prisipažino R.Šarkinas.
Ieškos optimalaus varianto
Pirmame ateinančių metų valstybės biudžeto projekte, kurį Seimas jau apsvarstė ir grąžino Vyriausybei pataisyti, biudžeto pajamos (įskaitant ES paramą) siekė 25,330 mlrd. litų, išlaidos - 26,411 mlrd. litų, biudžeto deficitas - 1,081 mlrd. litų. Seimo narių pasiūlyti projektai biudžeto išlaidas padidintų dar 300 mln. litų.
Seimo pirmininkas, paklaustas, ar realu, kad 2008-ųjų valstybės biudžetas būtų nedeficitinis, atsakė, jog šiuo metu vyksta įvairios politikų konsultacijos. "Bus antras biudžeto svarstymas. Stengsimės, kad sprendimas būtų optimaliausias", - tikino V.Muntianas. Seimo pirmininkas nemano, jog parlamentarų pateikti siūlymai labai padidins biudžeto išlaidas. "Seimo narių pataisos susijusios su investicijomis, o ne su paprastosiomis išlaidomis. Juk investicijos gali sumažinti kitokias išlaidas, pavyzdžiui, kai kalbama apie pastatų renovavimą", - aiškino Seimo vadovas.
Seime biudžeto projektas vėl bus nagrinėjamas kitą savaitę. Paklaustas, kokių konkrečių veiksmų ketina imtis valdžia, kad sumažintų infliacijos smūgį skurdžiausiai gyvenantiems visuomenės sluoksniams, V.Muntianas paminėjo atlyginimų ir neapmokestinamojo darbo užmokesčio minimumo didinimą, taip pat "tam tikras indeksavimo priemones". Tai, ar jų bus imtasi, anot parlamento vadovo, dar ateities klausimas.
Nėra pagrindo devalvuoti
"Lito devalvavimas niekam nereikalingas, jis nieko neišspręstų. Tam tikrai nėra jokio pagrindo ir reikalo. Ir baikime eskaluoti šį klausimą", - paklaustas apie pastaruoju metu sklindančias kalbas dėl galimo nacionalinės valiutos nuvertėjimo karštai reagavo R.Šarkinas.
Tokios pat nuomonės buvo ir premjeras Gediminas Kirkilas. "Jokio poreikio devalvuoti litą nėra, ir jis nebus devalvuojamas", - tikino Vyriausybės vadovas. Jo nuomone, bet kokios kalbos apie tai nenaudingos Lietuvos ekonomikai ir klaidina žmones.
Pasak premjero, neseniai paskelbtose Tarptautinio valiutos fondo išvadose nė vienai Baltijos šaliai nebuvo rekomenduota devalvuoti savo valiutos. "Iš trijų Baltijos valstybių Lietuvos makroekonomikos rodikliai geriausi. Kitaip sakant, jei kas nors ir atsitiktų, tikrai ne Lietuva būtų pirma, kuri tai pajustų", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo tvirtino premjeras.
Anot G.Kirkilo, jokios devalvavimo būtinybės neįžvelgia ir Lietuvoje veikiančių komercinių bankų, kurių dauguma priklauso skandinaviškam kapitalui, vadovai, savininkai ir ekspertai. "Galiu patikinti, kad jie labai aktyviai rūpinasi situacija tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos valstybėse", - sakė premjeras.
Raimonda Ramelienė
