.jpg)
Socialiniame tinkle kilo diskusija, kokių dokumentų, patvirtinančių mokumą, gali prašyti buto nuomotojai.
Vilnietė Kristina šiuo metu ieško nuomininkų. Ji tikino, kad iš būsimų gyventojų reikalauja banko išrašų apie mėnesines jų pajamas.
„Kaip kitaip žinosiu, kad jie nedings po mėnesio ir mokės nuomą. Taip pat visų ateinančių į buto apžiūrą teiraujuosi apie darbovietę ir užimamas pareigas. Juk turiu žinoti, koks žmogus gyvens mano bute.
Savo butą nuomoju jau 7 metus, visokių nuomininkų teko turėti, su kai kuriais teko atsisveikinti būtent dėl to, kad jie vis vėluodavo mokėti nuomos mokestį“, – pasakojo moteris.
Todėl dabar ji nori iš anksto apsisaugoti nuo nepatikimų žmonių.
Tikina, kad įmanoma susitarti gražiuoju
Komentatoriai tikino, kad moteris dalį potencialių nuomininkų gali atbaidyti.
„Juk ne visi nori pasakoti apie savo darbus ar, juolab, kiek uždirba. Galbūt galima prašyti didesnio depozito, tačiau reikalauti sąskaitų išrašų, to – jau per daug“, – rašė komentatorė.
Kitas komentatorius nurodė, kad nuomotoja neturi teisės klausinėti apie darbą ir atlyginimą.
„Juk yra duomenų apsauga ir visa asmeninė informacija yra privati“, – rašė vyras.
Tuo metu kita mergina pasakojo, kad jos nuomotoja žino, kur ir ką jį dirba.
„Tikslaus įmonės pavadinimo neatskleidžiau, bet papasakojau apie savo darbą, kad ten jau dirbu ne vienerius metus. Manau, kad nuomotojai svarbu žinoti, kad nevėluosiu ir nuomą mokėsiu laiku.
Nuomojame bute gyvenu jau 2 metus ir jokių problemų neturiu. Nuomą moku laiku, o nuomotoja nesikiša į mano gyvenimą ir bute beveik nesilanko. Daugiausiai bendraujame internetu, pinigus pervedu į jos banko sąskaitą“, – džiaugėsi mergina.
Nuomotojams svarbu, kas gyvens jų bute
NT brokeris Paulius Banevičius pastebėjo, kad užsienyje nuomotojai reikalauja pažymų iš darbo ar banko išrašų.
„Tačiau Lietuvoje tokių pažymų prašo tik pavieniai nuomotojai. Pas mus jie dažniau nuomininkus gūglina ir taip pasižiūri, koks žmogus nori nuomotis jų butą.
Žinoma, nuomotojai paklausia, kokioje įmonėje, kokiose pareigose žmogus dirba, tačiau pažymų nereikalauja. Savo darbo praktikoje nesusidūriau, kad prašytų banko išrašų ar kitų pažymų. Lietuvoje nėra tokios didelės nuomininkų paklausos, kad nuomotojai galėtų juos spausti“, – komentavo NT brokeris.
Anot P. Banevičiaus, šiuo metu beveik visi nuomotojai pasirašo su nuomininkais sutartis.
„Tačiau sutartis nuo nemokių žmonių neapsaugos. Joje galima susitarti, kada ir kaip reikia mokėti nuomą, kokio dydžio depozitas ir t.t.
Žinau, kad kai kurie brokeriai prašo pateikti pažymą iš „Creditinfo“. Ji parodo, ar žmogus turi skolų, ar pradelstų mokėjimų. O, jeigu nuomininkas nesutinka pateikti šios pažymos, galima įtarti, kad su jo mokumu – ne viskas gerai“, – atkreipė dėmesį NT brokeris.
Anot jo, retai pasitaiko, kad nuomininkai susiaubtų butą ar pridarytų didesnių nuostolių.
„Tačiau pasitaiko nuomos mokėjimų pradelsimų, kartais reikia paraginti nuomininkus, kad jie nepamirštų pervesti nuomos.
Kartais nuomotojai ar nuomininkai ginčijasi dėl švaros. Buto savininkui atrodo, kad nuomininkai galėtų švariau gyventi, o jiems atrodo, kad tvarkosi pakankamai daug“, – komentavo P. Banevičius.
Žada, kad būsto įperkamumas didės
Kitas NT brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad šiuo metu dėl pakilusių palūkanų ne visi gyventojai gali sau leisti įsigyti būstą. Todėl dalis žmonių nusprendžia palaukti mažesnių palūkanų ir mažesnių kainų, todėl būstą nuomojasi.
„Nuoma yra viena iš alternatyvų, kuomet žmogus negali ar nenori įsigyti nuosavo būsto. Žmonės atideda būsto įsigijimą, nes bijo, kad paskolos įmoka gali didėti.
Šiuo metu dalis gyventojų stebi rinką, todėl renkasi nuomą vietoje būsto įsigijimo. Žmonės laukia palūkanų ir būsto kainų pokyčių“, – pastebėjo NT brokeris.
Tuo metu „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas žadėjo, kad 2024 m. būsto įperkamumo lygis Lietuvoje turėtų padidėti.
Anot eksperto, šiais metais geresniam būsto įperkamumo lygiui įtaką turėtų daryti trys veiksniai.
„Prognozuojamas 1–2 proc. būsto kainų kritimas, vidutinio atlyginimo augimas 6,8 proc., lemsiantis augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią, tolesnis infliacijos lėtėjimas, taip pat sumažėjusios būsto paskolų palūkanos.
Išankstiniai infliacijos rodikliai rodo, kad infliacija euro zonoje vis labiau lėtėja, atitinkamai rinka mato 70 proc. tikimybę, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) mažins palūkanas 2024 m. balandį, o birželio mėnesio palūkanų mažinimas yra visiškai įskaičiuotas. Taigi, nuo 2024 m. antro pusmečio palūkanų našta gyventojams pradės mažėti“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, teigiamai nuteikia ir Lietuvos gyventojų perkamosios galios perspektyvos.
„Pernai lapkritį Lietuvoje buvo fiksuojama didžiausia mėnesio defliacija nuo COVID-19 pandemijos, tikėtina, kad toliau lėtės ir metinė infliacija. Darbo užmokestis, mūsų skaičiavimais, 2024 m. padidės beveik 7 proc. ir viršys kainų augimo tempą.
Galų gale, lėtėjant NT paklausai, vystytojai yra linkę siūlyti nuolaidų klientams. Taigi, mažėjant palūkanoms, augant gyventojų perkamajai galiai ir mažėjant NT kainoms, 2024 m. būsto įperkamumas Lietuvoje turėtų didėti“, – prognozavo A. Izgorodinas.
