Štai melžėjos socialiniame tinkle ieškojusi ūkininkė sulaukė ne tik norinčių dirbti, bet ir pašaipių komentarų. Žmonės piktinosi, kad siūlomas darbas per sunkus, be to, esą neturi apibrėžtų darbo valandų.
Siūlo patiems melžti karves
Socialiniame tinkle ūkininkė pasidalijo darbo skelbimu. Ji ieško melžėjos, kuriai siūlo nuo 1 tūkst. eurų iki 1,2 tūkst. eurų atlyginimą atskaičius mokesčius.
Taip pat skelbime nurodoma, kad darbas pastovus, darbo grafikas – slenkantis.
Šis įrašas sulaukė dvejopų reakcijų.
Viena moteris rašė, kad jeigu žmonės patys prisiveisė karvių, tegu patys, jas ir melžia.
Kiti skelbimo aprašyme pasigedo darbo valandų.
„O jūs karvių paklauskite, kada jas melžti. Siūlau tik džiaugtis, kad yra žmonių, kurie augina karves, juk tai reiškia, kad maisto nepritrūks.
Be to, ūkininkė, ne tik save ir kitus aprūpina pienu, bet ir kuria darbo vietas. Tačiau panašu, kad niekam to nereikia“, – piktinosi kita komentatorė.
Dar kiti dalijosi savo patirtimi.
„Patys auginome, prižiūrėjome ir melžėme karves. Tai nelengvas darbas. Todėl nematau reikalo iš to šaipytis. Tačiau gerą darbuotoją tikrai sunku surasti, linkiu ūkininkei sėkmės darbuotojų paieškose“, – rašė kita ūkininkė.
Bando įdarbinti užsieniečius
Pieno gamintojų asociacijos vadovas Eimantas Bičius sakė, kad nors gyvulius auginantys ūkininkai ieško nuolatinių darbuotojų, vis tiek sunku jų rasti.
„Lietuviai nenori dirbti, todėl ūkininkai bando įdarbinti užsieniečius, ukrainiečius, kazachus ir t.t. Tačiau darbuotojų atsivežimo procesas nėra lengvas ir paprastas.
Su darbuotojų trūkumo problema ūkininkai susiduria jau daug metų. Kaime žmonės nenori dirbti, be to, darbas su gyvuliais nėra lengvas, tam reikia įpratimo. Juk turi ir darbuotojas, ir gyvulys priprasti vienas prie kito. Pavyzdžiui, melžėjos darbas vienas sudėtingiausių, nes reikia labai arti būti prie karvės kitaip nei, pavyzdžiui, šėrikui“, – pastebėjo pieno gamintojų atstovas.
Anot jo, žmonės nenori sunkiai dirbti, jie verčiau gyvena iš pašalpų.
„Be to, anksčiau sklandė kalbos, kad kaime ūkininkai tik minimalų atlyginimą siūlo. Tačiau tai netiesa, ūkininkai siūlo ir didesnį nei 1 tūkst. atlyginimą į rankas, bet norinčių dirbti neatsiranda.
Šeimos ūkiai stengiasi patys darbus nudirbti arba robotizuoti ūkius. Tačiau stambesni ūkiai be pagalbos išsiversti negali, todėl bando ieškoti darbuotojų“, – sakė E. Bičius.
Kaimo žmonės nenori dirbti?
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, ūkininkas Raimundas Juknevičius pastebėjo, kad dar sunkiau žemdirbiams rasti sezoninių darbuotojų.
„Bedarbystės lygis Lietuvoje nėra didelis. O žmonės stengiasi susirasti nuolatinius darbus. Todėl gyventojų, kurie norėtų ir galėtų dirbti tik sezono metu, nėra daug.
Be to, ne visada ūkininkams apsimoka mokėti didelius atlyginimus už nekvalifikuotą darbą, o dirbti už minimumą žmonės nenori“, – aiškino ūkininkų atstovas.
Anot R. Juknevičiaus, dažnai gyventojai vietoje darbo ir atlyginimo renkasi pašalpas.
„Dalis žmonių gali išgyventi ir nedirbdami, todėl jie ir nesistengia įsidarbinti. Matome, kad tam tikra grupė žmonių sugeba išgyventi ir be darbo, jie tiesiog stumia dienas prie parduotuvės su bambaliu alaus.
Tačiau tokių žmonių nedomina net ir didesnis už minimumą atlyginimas. Jie verčiau gauna pašalpas ir nieko neveikia“, – pastebėjo ūkininkų atstovas.
