Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, krizės Lietuvai reikėjo, kad ji pagaliau susirūpintų savo finansais.
,,Man kasdien iš ryto norisi pramiegoti ir neiti į darbą, nes dabartinė veikla labai sudėtinga. Bet krizės reikėjo, kad bent didesnė dalis žmonių suprastų, jog fiskalinė drausmė yra ne ekonomistų sapalionė, o mokesčių mokėtojų turtas ir už neteisėtą disponavimą juo reikėtų bausti“, - Lietuvos laisvosios rinkos instituto konferencijoje ,,Veiksmingi krizės įveikimo receptai sakė I. Šimonytė.
Anot jos, taip tik atrodo, kad už išlaidavimą sumoka kažkas kitas, visais atvejais už tai mokama iš mokesčių mokėtojų kišenės ir tik krizė parodė, kad kažką daryti reikia.
,,Mums būtina subalansuoti biudžetą ir krizė – labai gera priežastis tai padaryti. Tiesa, kai reikės Seime priimti sprendimus, krizę daug kas bus pamiršę“, - pranešime apie finansų ministerijos veiklą teigė I. Šimonytė.
Ministrės teigimu, Lietuvos biudžeto deficitas ilgai ,,buvo pudruojamas buminėmis pajamomis“. Dabar, anot jos, biudžeto deficito mažinimo procedūras reikėtų reglamentuoti įstatymais.
,,Reikėtų viską reglamentuoti teisiškai ir gal net pavesti Valstybės kontrolei audituoti biudžetą kaip mokesčių mokėtojų turtą“, - teigė I. Šimonytė.
„Ateičiai yra būtini teisės aktai, kurie biudžeto rengimo programą padarytų pakankamai aiškią. Tik teisiškai reglamentavus šį procesą, žmonėms taps aiškus tikslus biudžeto rengimo planas. Atlyginimo padidinimą žmogus atsimena du mėnesius, o sumažinimą – visą gyvenimą. Todėl ir nepavyko įtikinti žmonių, kad sumažėjusios pajamos yra natūralus prisitaikymas prie situacijos", - kalbėjo finansų ministrė.
Tam, kad krizės pasekmės Lietuvai buvo sunkesnės, anot ministrės, daugiausiai įtakos turėjo klaidingi sprendimai, padaryti prieš dvejus metus, prieš pat Seimo rinkimus. Kaip vieną tokių sprendimų ministrė įvardijo 2008 m. 30 proc. padidintas pensijas bei pakeltas motinystės išmokas.
,,2008 metais, kai krizės priešaušris buvo gana akivaizdus ir kada Finansų ministerijos specialistai siūlė formuoti 4 proc. stabilizavimo rezervą, to buvo atsisakyta ir priimti labai geri žmonėms sprendimai. Ir reikėtų prisiminti, kad gerais norais grįstas kelias veda į nelabai malonią vietą“, - dėstė I. Šimonytė. Tačiau paklausta, ar toks rezervas pradėtas kaupti dabar, kai jau išryškėjo toks poreikis, pripažino, kad tam dabar nėra lėšų.
Ministrės teigimu, tik tada, kai finansų rinkos užsidaro ir nėra įmanoma finansuoti išlaidų, ,,ta nuoga tiesa priverčia imtis sprendimų“. Daug sprendimų buvo padaryta, tik kai kurie jų yra laikini ir turės būti pakeisti.
,,Kol netrinkteli į dugną, nežinai kaip giliai jis gali būti. Taip pavyko, kad nauja Vyriausybė, turėdama švarų mandatą, drįso pasakyti, kad reikės karpyti išlaidas. Buvo padaryta daug, bet dar labai daug reikia padaryti. Jei 2009 metais nebūtų priimti sprendimai, šiandien būtų blogiau“, - konstatavo I. Šimonytė.
Kalbėdama apie ateities iššūkius, ministrė neslėpė, kad padaryti dar reikia daug. Jos teigimu, išlaidų pjaustymas gali tęstis, tik kyla didelis klausimas, kiek tai produktyvu.
,,Toliau turime subtilesnių iššūkių. Tam tikri sektoriai vegetuoja. Galbūt reikėtų svarstyti klausimą dėl tų sektorių pakeitimo, atsisakymo ar netgi privatizavimo, jeigu mes negalime užtikrinti jų ilgalaikio finansavimo. Didžioji dalis – 70 proc. – išlaidų yra skiriama trims gyvenimo sritims – sveikatos apsaugai, švietimui ir socialinei apsaugai. Ir kas keisčiausia, mažiausiai struktūrinių reformų siekia ir nori tos sritys, kurioms to labiausiai reikia“, - kalbėjo ministrė.
Ji taip pat pabrėžė, kad labai trūksta viešųjų sektorių atsakomybės su kuo mažiau pinigų padaryti kaip įmanoma daugiau.
Ingrida Mačiulaitytė, Rūta Levickaitė
