Naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ Aplinkos ministerijos Kadastro ir erdvinių duomenų politikos grupės vadovė Aušra Kalantaitė sakė, kad Nekilnojamojo turto registre šiuo metu 46 tūkst. žemės sklypų ribos gali būti koreguojamos.
„Situacija šiek tiek keičiasi kiekvienais metais, bet ji dar nėra visiškai tokia, kad mes galėtumėme drąsiai pasakyti, kad visos ribos mums yra puikiai žinomos ir jos yra labai tikslios“, – komentavo ministerijos atstovė.
Ragina pasidomėti apie sklypą iš anksto
Vis tik advokatė Loreta Selilionė gyventojams primena, kad jeigu perkate sklypą, privalu apie žemės valdų teisėtumą pasidomėti iš anksto. Tarkime, ar sklypui nėra taikomi kokie nors apribojimai, ar nustatytos ribos yra tikslios.
„Gali būti atvejų, kai žemės sklypų ribos yra preliminarios. Tokiu atveju tektų permokėti už žemės sklypą, pavyzdžiui, mokėsite už 9 arus, bet po atliktų matavimų paaiškės, kad sklypas yra 8 arų”, – sakė L. Selilionė.
Advokatė akcentuoja, kad jei sklypo ribos nėra tikslios, o dėl to galimai kilo ginčų ir su kaimynu ankstesniam savininkui, visa atsakomybė vėliau tenka ir naujajam nupirkto ar dovanų gauto žemės ploto savininkui.
„Bet kokiu paveldėjimo ar dovanojimo atveju reikėtų irgi gerai įvertinti tokius dalykus. Nes dovanėlė gali būti nelabai smagi, kai gaunate sklypą su neteisėtais statiniais, kuriuos tektų griauti ar bylinėtis teisme“, – vertino advokatė.
Tuo metu A. Kalantaitė įvardija ir dar vieną priežastį, kodėl yra svarbu susirinkti visą informaciją apie perkamą sklypą.
„Asmeniui yra skaičiuojamas žemės mokestis nuo jo valdomo sklypo dydžio. Jeigu valdomas pakankamai didelis sklypas, apie kurio dydį nėra tikslių duomenų, tai galimai net ir žemės mokestis bus priskaičiuojamas per dideliam plotui, kuris net nėra valdomas.
Mes visuomet kviečiame savininkus atlikti kadastrinius matavimus tam, kad būtų visi užtikrinti, jog mokesčius mokate už tą plotą, kuris yra valdomas“, – kalbėjo A. Kalantaitė.
Ginčai dėl sklypų ribų yra dažnas reiškinys
Nacionalinės žemės tarnybos atstovai pripažįsta, kad sklypų savininkai, planuojantys parduoti, padovanoti sklypus ar statyti juose, susiduria su sklypų kadastrinių matavimų klausimais.
Todėl tarnybos atstovai taip pat gyventojams primena, kad sklypo ribų patikslinimas yra ne tik techninis procesas, bet ir svarbus teisinės apsaugos užtikrinimo žingsnis, padedantis išvengti ginčų bei nesusipratimų su kaimynais ar institucijomis.
Pasak tarnybos atstovų, yra paplitusi klaidinga nuomonė, kad sklypų kadastrinių matavimų metu galima keisti ar koreguoti sklypo ribas. Tačiau iš tiesų jų tikslas – atstatyti anksčiau nustatytas ribas ir jas pažymėti riboženkliais bei apskaičiuoti sklypo plotą, nustatyti kitus kadastro duomenis.
„Kadastriniais matavimais nekeičiamos sklypų ribos – jie atliekami pagal teritorijų planavimo dokumento, kuriame suprojektuotos sklypo ribos, sprendinius, naudojant tikslias matavimo priemones.
Nors žemės savininkams prievolės tikslinti sklypo ribas nėra, tai svarbus žingsnis, siekiant išvengti ginčų ir užtikrinti sklandų turto valdymą“, – pažymi Jurgita Macinkevičienė, NŽT Nekilnojamojo turto kadastro veiklos koordinavimo skyriaus vedėja.
NŽT duomenimis, ginčai dėl sklypų ribų yra dažnas reiškinys – ypač, kai paaiškėja, jog dalį faktiškai naudojamos žemės užima kaimynai, arba kai seniai pastatytos tvoros stovi ne toje vietoje, kur yra teisiškai įregistruotos ribos. Tokiais atvejais ginčus sprendžia teismas, remdamasis dokumentais bei ekspertų išvadomis.
Asmenys sklypų kadastrinius matavimus atlieka:
- prieš parduodant ar dovanojant sklypą;
- planuojant naujas statybas ar rekonstruojant esamus pastatus;
- siekiant įteisinti statinius;
- kilus ginčams su kaimynais;
- kai riboženkliai yra dingę ar sunaikinti.
Be to, teisės aktai numato privalomus atvejus, kada būtina atlikti sklypų kadastrinius matavimus. T. y. dalijant ar sujungiant sklypus, formuojant valstybinės žemės sklypus, perleidžiant miestų teritorijoje esančius privačios žemės sklypus, kai ribos nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, taip pat kai sklype pasikeičia naudmenos – pastatomas ar nugriaunamas statinys, nutiesiamas kelias ir pan.
Kadastriniams matavimams atlikti būtini šie dokumentai:
- sklypo dokumentai (teritorijų planavimo dokumento fragmentas, preliminarių matavimų planas, ribų paženklinimo aktas ir kt.);
- Nekilnojamojo turto registro išrašas (jeigu sklypas jau įregistruotas);
- gretimų sklypų planai ir kt.
Dėl ribų atstatymo į matininką kreipiasi pats sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Tarp matininko ir savininko pasirašoma sutartis. Teisės aktuose yra reglamentuotas klaidų, padarytų atliekant sklypų kadastrinius matavimus, taisymo mechanizmas. Jeigu nustatoma, kad klaidos padarytos dėl valstybės tarnautojų kaltės, jų ištaisymą inicijuoja NŽT.
Kadastriniai matavimai yra svarbus žingsnis, siekiant išvengti ginčų ir netgi finansinių nuostolių ateityje. NŽT kviečia pasirūpinti savo žemės sklypo dokumentais iš anksto.
