@Aš Tikrai taip tie tinginiai nori gauti tiek pat kiek mes daug metų išdirbę,deja,baisi neteisybė,bet nuėjusi valdžia taip patvarkė,deja

@Aš o kaip stažą pasididinti tiems, kuriems dabar jau 80 ar net daugiau metų. Į pensiją jie išėjo sukaupę tuo metu reikalingą ir net didesnį darbo stažą. Dabar jiems neužtenka keleto metų iki reikiamo pilno stažo. Gal todėl sausio mėnesį jiems pensija buvo padidinta kaip ir visiems, o vasarį sumažinta. Sodros pensijų skaičiavimo metodas suprantamas nebent jiems patiems.

@VIRGINIJA Mama negavo laiško kuriame paaiškinta kodėl politikai neištesėjo pažadų ? ar normaliai jaučiatės , kaip galva nesvaigsta , nemėto į šonus , nes tokią nesamonę dar reikia sugebėti parašyti .

@VIRGINIJA ; 1) nuo kada vergų ADMINAI vergams aiškina kodėl JIE elgiasi vienaip ar kitaip?
2) Ir nei kiek negaila tų, kurie nebalsavo už EDUARDĄ (ir JO komandą). Tiek praeitą kartą matėsi afera su ŠIMONYČIU, tiek dabar. Tik dabar JUMS jau visiška gėda, nes *fool me once - shame on you, fool me twice - shame on me; tai yra: GĖDA JUMS!
3) Viskuo domisi? Tai žino, kas yra žmogus, kas yra [ASMUO], ir kuo šie subjektai skiriais? Ir JUMS pasakė / išaiškino, ir JŪS dabar mane ,apšviesite'? - laukiu.

@VIRGINIJA Jūsų mamai pensija padidėjo, bet sumažėjo minimalių poreikių dydis. Pernai jis buvo 446, o šiemet 450. Sausį gavo daugiau dėl to, kad priemoka mokama už praeitą mėnesį, o pensija už einamą mėn.

@Draugas ; ar vergai yra žmonės?

@rekomendacija ; O dabar – iš esmės ir su citatomis. Kaip jau minėta (KT labai mėgsta šį terminą, todėl ir aš jį naudosiu) liepos 11 dieną KT paskelbė nutarimą Nr. KT36-N10/2014 “DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS REFERENDUMO ĮSTATYMO NUOSTATŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI”. Kaip minėta, mano nuomone, jį turėtų perskaityti kiekvienas sveiko proto ir valstybės, kurioje gyvena likimu besirūpinantis Lietuvos Respublikos pilietis. O, bet, tačiau… prieš nagrinėjant šį D.Žalimo vardo teisinį šedevrą, aš norėčiau grįžti į praeitį, kai nemaža dalis jūsų dar vaikščiojo po stalu ir nežinojo, kas yra Konstitucija ir prisiminti Konstitucinį Teismą, kuriame dar nesiautėjo E.Kūrio vardo dvasios ir kuris dar neperrašinėjo Konstitucijos. Tai buvo 1994 metais. kai KT priėmė nutarimą “DĖL 1994 M. BIRŽELIO 15 D. ĮSTATYMO “DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS REFERENDUMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO” 1, 9, 12 IR 39 PUNKTŲ NUOSTATŲ, KURIOMIS BUVO PAKEISTI AR PAPILDYTI REFERENDUMO ĮSTATYMO 1, 9, 12 IR 32 STRAIPSNIAI, ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI” Jei nepamenate, tai buvo konservatorių inicijuotas referendumas (A.Kubilius tada dar nebuvo šios partijos vadovu, jo funkcija buvo uždegti laužus per Jonines ir kitas valstybines šventes. A.Ramanauskas tada dar nebuvo tapęs TS-LKD ideologu ir dar nebuvo tapęs visiška atmata), kuriuo ši partija tikėjosi apmulkinti savo ištikimus rinkėjus, žadėdama jiems, kad rubliai taps litais (A.Tapinas tada dar buvo jaunas ir nesiūlė užkasti to referendumo biuletenių į žemę, nes dar tikriausiai tikėjo, kad referendumui laimėjus, jo tėvų stiklainyje laikomi rubliai pavirs į litus). Daugiau apie šį referendumą ir šią atsakingą partiją, kuriai tuo metu vadovavo V.Landsbergis, galite rasti internete. Taigi, referendumas vyko, bet neįvyko ir rubliai litais nevirto. A.Tapinas ir kiti “Žiedų valdovo” gerbėjai tikriausiai labai liūdėjo, nes pasaka apie pinigų medį virto realybe. Už pasaką tada balsavo maždaug tiek pat, kiek šiemet už D.Grybauskaitę. Bet D.Grybauskaitę išrinko, o pinigų medžio neišaugino. Tiesa, atsakingieji konservatoriai vėliau Seime tai padarė. VRK tuo metu jau vadovavo Z.Vaigauskas, kurį toliau vadinsime Zeniumi arba Zeniuku. VRK narys, dainininkas, rašytojas, teisininkas, vaikų tėvas, tylintis, principingas, griežtas kritikas Justinas Žilinskas, kurį toliau vadinsime Justinu arba Justuku, dar nebuvo parašęs knygos ir dar nebuvo teisininku, bet tikriausiai tam intensyviai rengėsi. O KT, kuriame tada dar nesiveisė E.Kūrio vardo dvasios, jau po referendumo paaiškino, kas yra Tauta ir kokios yra jos galios: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 4 straipsnyje nustatyta, kad aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Taigi, Konstitucijoje yra įtvirtinta galimybė šalies piliečiams įgyvendinti Tautos suverenitetą tiesioginės demokratijos forma – referendumu. Pagal teisės teoriją ir konstitucines tradicijas referendumas suprantamas kaip piliečių visuotinis balsavimas konstitucijos, įstatymo ar atskirų jo nuostatų priėmimo, vidaus ir užsienio politikos klausimais. Šio demokratijos instituto esmę nusako du pagrindiniai kriterijai: 1) tautos suverenių galių(suprema potestas) tiesioginis apibūdinimas ir 2) tiesioginės demokratijos įgyvendinimo procese priimtų aktų teisinė reikšmė. Čia siūlyčiau atkreipti dėmesį į KT paaiškinimą, kad Tauta turi du būdus vykdyti savo suverenią galią: tiesiogiai ar per savo atstovus, tai yra, Seimą. Negana to, KT, kuriame dar nebuvo dvasių pasakė ir štai ką: Įtvirtinant piliečių teisę tiesiogiai dalyvauti valdant savo šalį, Konstitucijoje numatyta, kad referendumą įstatymo nustatytais atvejais skelbia Seimas ir kad referendumas skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę (9 straipsnis). Taigi Konstitucijoje nenumatyta, kad šios normos įgyvendinimas būtų saistomas kokiomis nors papildomomis sąlygomis ar kokių nors subjektų sprendimais. Konstitucijos 3 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto. Neneigiant to, kad piliečiai turi teisę būti informuojami apie referendumu priimamų įstatymų ar jų nuostatų ekonomines ir kitokias pasekmes, įvairūs referendumui teikiamų klausimų vertinimai galimi agitacijos dėl referendumo metu, tačiau tuo negali būti sąlygojamas referendumo skelbimas ir vykdymas. Todėl susiejant teisę skelbti ir vykdyti referendumą ekonominiais klausimais su ekonominės ekspertizės dėl būsimų pasekmių atlikimu yra ribojamos suverenios Tautos galios, o tai prieštarauja Konstitucijos 3, 4, 9 ir 33 straipsniams. Čia atkreipsiu dėmesį į žodžius “niekas” ir “ribojamos suverenios Tautos teisės”. Bet ir tai dar ne viskas. Tada, 1994 metais, KT, kai ten dar nebuvo nei D.Žalimo, nei dvasių, pasakė dar vieną labai svarbų dalyką. Kai įstatymo nuostatų projektas teikiamas referendumui, įstatymo leidėjas yra Tauta. Konstitucijos 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Priimant kokius nors išankstinius sprendimus, nenumatytus Konstitucijoje ir sąlygojančius referendumo paskelbimą, būtų ribojama aukščiausia suvereni Tautos galia.

@rekomendacija ; Žodelis “tik” čia ypatingai svarbus ir parodo, kaip pasikeitė Lietuva per 20 metų. Nes tada, 1994 metais niekas negalėjo savintis Tautos galių, o šiandien, 2014 metais, jas leidžiama savintis “tik” Seimui”. Bet eikime toliau ir pažiūrėkime, kaip D.Žalimas ir Co paaiškina skerdžiamoms avims, kad jos turi būti papjautos: Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucija yra aukščiausioji teisė. Konstitucijos šaltinis yra pati valstybinė bendruomenė – pilietinė Tauta (Konstitucinio Teismo 2004 m.gegužės 25 d. nutarimas). Konstitucijoje atsispindi visuomenės sutartis – visų Lietuvos Respublikos piliečių demokratiškai prisiimtas įsipareigojimas dabartinei ir būsimosioms kartoms gyventi pagal Konstitucijoje įtvirtintas pamatines taisykles ir joms paklusti, idant būtų užtikrintas valdžios legitimumas, jos sprendimų teisėtumas, žmogaus teisės ir laisvės, idant visuomenėje būtų santarvė (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas,2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Konstitucija, kaip aukščiausios teisinės galios aktas ir visuomenės sutartis, yra grindžiama universaliomis, nekvestionuojamomis vertybėmis – suvereniteto priklausymu Tautai, demokratija, žmogaus teisių ir laisvių pripažinimu bei jų gerbimu, pagarba teisei bei teisės viešpatavimu, valdžios galių ribojimu, valdžios įstaigų priederme tarnauti žmonėms ir atsakomybe visuomenei, pilietiškumu, teisingumu, atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekiu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės25 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimai,2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas, 2014 m. sausio 24 d.nutarimas). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad Konstitucijoje atsispindi valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos įsipareigojimas kurti ir stiprinti valstybę vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintomis pamatinėmis taisyklėmis; Konstitucija yra Tautos, kaip valstybinės bendruomenės, bendro gyvenimo teisinis pamatas. Taigi pabrėžtina ir tai, kad Konstitucija saisto ir pačią valstybinę bendruomenę – pilietinę Tautą, todėl Tautos aukščiausia suvereni galia gali būti vykdoma, inter alia tiesiogiai (referendumu), tik laikantis Konstitucijos. Kadangi Konstitucija saisto ir pačią valstybinę bendruomenę- pilietinę Tautą, reikalavimas laikytis Konstitucijos Tautai vykdant aukščiausią suverenią galią, inter alia tiesiogiai(referendumu), negali būti vertinamas kaip Konstitucijos 3 straipsnyje nurodytas Tautos suvereniteto varžymas ar ribojimas, visai Tautai priklausančių suverenių galių savinimasis. Pabrėžtina, kad Konstitucijos 3 straipsnio nuostatų paskirtis – apsaugoti šiame straipsnyje nurodytas konstitucines vertybes (Tautos suverenitetą, Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką), todėl šiomis nuostatomis negali būti remiamasi siekiant jas paneigti. Konstitucijos 3 straipsnio nuostatų negalima aiškinti inter alia taip, esą jos suponuoja Tautos teisę nepaisyti savo pačios priimtos Konstitucijos arba piliečio, kokios nors piliečių grupės teisę tapatintis su Tauta ir veikti jos vardu siekiant pažeisti minėtas konstitucines vertybes. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal Konstitucijos 28 straipsnį, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Man asmeniškai šita dalis yra pati gražiausia. Ji man primena A.Užkalnį, A.Šindeikį, M.Adomėną. Š.Černiauską ir A.Zuoką kartu sudėjus. Aukščiausias demagogijos pilotažas. Aukščiausias suverenas yra Tauta, bet dar aukštesnis suverenas yra Konstitucija. Bet ne ta rašytinė, o ta, kuria interpretuoja dvasios (nes visi citatoje paminėti KT nutarimai yra iš E.Kūrio dvasių laikotarpio). Todėl tai, ką supranta dvasios yra visai kas kita, nei parašyta Konstitucijoje ir todėl Tauta nebeturi teisės keisti Konstitucijos, nes tai sako dvasios. Arba panašiai. Nes dvasios sako, kad Tautą reikia saugoti nuo Tautos, nes Tauta kvaila, o dvasios ir E.Kūris – protingi. Nes reikia užtikrinti valdžios legitimumą. Aleliuja. Ploju katučių ir lenkiu galvą. Bet dar pacituosiu: Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Konstituciją tam tikri įstatymai referendumu negali būti priimami, kaip antai: – pagal Konstitucijos 67 straipsnio 14 punktą Seimas tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas; Konstitucijos 130 straipsnyje nustatyta, kad valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė ir pateikia Seimui ne vėliau kaip prieš 75 dienas iki biudžetinių metų pabaigos; pagal Konstitucijos 131 straipsnio 1 dalį valstybės biudžeto projektą svarsto Seimas ir tvirtina įstatymu iki naujųjų biudžetinių metų pradžios; kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarime, biudžetinė Seimo funkcija yra klasikinė ir viena svarbiausių demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijų; – pagal Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktą Seimas nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus; Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijoje yra įtvirtinta Seimo prerogatyva nustatyti mokesčius (Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 9 d., 2000 m. kovo 15 d. nutarimai, 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, 2013 m.gruodžio 16 d. nutarimas), kad valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus nustato tik Seimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 26 d., 2002 m. birželio 3 d., 2003 m. lapkričio17 d. nutarimai); pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas; kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 1 d.nutarime, pagal Konstituciją konstitucinių įstatymų sąrašą nustato tik Seimas. Tikriausiai esate girdėję įvairių posakių apie tai, kad įtikinamiausias yra melas, kuris atmiežiamas tiesa. Tai čia būtent ir yra tas atvejis. D.Žalimo KT nutarime nurodo tris Konstitucijoje raštu ir visiems suprantamai įtvirtintus atvejus, kai sprendimai negali būti priimti referendumu: dėl biudžeto, dėl mokesčių ir dėl konstitucinių įstatymų (čia dar įpindamas 1994 metų KT nutarimą). Ir visoms avims paaiškina, kad tie trys rašytini atvejai reiškia, kad yra dar 127 (o gal koks nors kitas skaičius), kai referendumu sprendimų priimti negalima. Nes taip sako dvasios.

@rekomendacija ; Nors Konstitucija to ir nesako. Š.Černiauskas ir visa d e l f i ų redakcija turėtų verkti iš pavydo, nes D.Žalimo KT juos suvystė kaip A.Užkalnis bandelę su kotletu. Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis.

(Žodis: d e l f i ų - redaguotas, nes kitaip neleidžia įkelti teksto).

@rekomendacija ; Paversti Tautą, turinčią aukščiausias suvereno galias ir įstatymų leidėjo teises į valstybinę bendruomenę, kuri turi užtikrinti valdžios legitimumą ir todėl neturi teisės savo galių įgyvendinti tiesiogiai – tai ne sukurpti rašinėlį apie Kremliaus įtaką ir kosmonautus. Š.Černiauskas ir D.Pancerovas galėtų pasiprašyti pas D.Žalimą į kursus. Nes tik D.Žalimas galėtų Š.Černiauską ir D.Pancerovą pamokyti aukščiausio demagogijos ir manipuliacijos meno idant pirmųjų rašinėliai nebūtų tokie apgailėtinai primityvūs. Paskaitykite ir suprasite patys: Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas 1994 m. liepos 22 d. nutarime pažymėjo, jog Konstitucijoje nenumatyta, kad Konstitucijos 9 straipsnio, pagal kurį referendumą įstatymo nustatytais atvejais skelbia Seimas ir referendumas skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, įgyvendinimas būtų saistomas kokių nors papildomų sąlygų ar kokių nors subjektų sprendimų; Konstitucijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių; priimant kokius nors išankstinius sprendimus, nenumatytus Konstitucijoje ir sąlygojančius referendumo paskelbimą, būtų ribojama aukščiausia suvereni Tautos galia. Pažymėtina, kad šie Konstitucinio Teismo teiginiai minėtame nutarime buvo suformuluoti sprendžiant dėl nebegaliojančio 1989 m. lapkričio 3 d. priimto Referendumo įstatymo nuostatų “įstatymų nuostatos ekonominiais klausimais gali būti priimamos referendumu tik atlikus ekonominę ekspertizę dėl būsimų pasekmių” ir “Jeigu Seimas konstatuoja, kad referendumui teikiamas įstatymo nuostatų projektas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, pirmiausia turi būti nagrinėjamas Konstitucijos keitimo klausimas” atitikties Konstitucijai. Taigi 1994 m. liepos 22 d. nutarime Konstitucinis Teismas nenagrinėjo klausimo, ar iš Konstitucijos kyla pagrindas Seimui neskelbti referendumo, kai to reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę. Oficialiosios konstitucinės doktrinos (ir kaip visumos, ir kiekvienu atskiru konstitucinio teisinio reguliavimo klausimu) formavimas – tai ne vienkartinis aktas, bet laipsniškas ir nuoseklus procesas, kuris yra nenutrūkstamas ir niekuomet nebūna visiškai baigtas. Oficialioji konstitucinė doktrina bet kuriuo konstitucinio teisinio reguliavimo klausimu yra formuojama ne”visa iškart”, bet “byla po bylos”, vienus jos elementus (fragmentus), atskleistus ankstesnėse konstitucinės justicijos bylose priimtuose Konstitucinio Teismo aktuose, papildant kitais, atskleidžiamais Konstitucinio Teismo aktuose, priimamuose naujose konstitucinės justicijos bylose. Aiškinant Konstitucijos tekste eksplicitiškai arba implicitiškai įtvirtintus principus bei normas visuomet yra galimybė – jeigu tai būtina dėl nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos logikos – formuluoti ir tokias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas (t. y. atskleisti tokius konstitucinio teisinio reguliavimo aspektus), kurios dar nebuvo suformuluotos ankstesnėse konstitucinės justicijos bylose priimtuose Konstitucinio Teismo aktuose. Konstituciniam Teismui pagal pareiškėjų prašymus nagrinėjant vis naujas konstitucinės justicijos bylas, ankstesniuose jo aktuose suformuota oficialioji konstitucinė doktrina (kiekvienu atskiru atitinkamoje byloje reikšmės turinčiu konstitucinio teisinio reguliavimo klausimu) yra papildoma vis naujais fragmentais. Formuluojant vis naujas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas yra atskleidžiama Konstitucijoje – aukščiausios galios teisės akte įtvirtinto teisinio reguliavimo įvairovė ir pilnatvė (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d.nutarimai, 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimas, 2007 m. spalio 22 d. nutarimas). Taigi minėti Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 22 d.nutarimo teiginiai negali būti aiškinami neatsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas (eksplicitines ir implicitines), susijusias su Konstitucijos nuostatomis, kurias aiškinant tie teiginiai buvo suformuluoti, į visą oficialų konstitucinį doktrininį kontekstą, oficialiosios konstitucinės doktrinos raidą po 1994 m. liepos 22 d. nutarimo priėmimo. Žinau, kad citata ilga ir žinau, kad sunku ją skaityti. Bet labai prašau: paskaitykite. Nes ji labai svarbi. Aš, Žinoma, galiu klysti, bet man atrodo, kad tai yra pirmas kartas KT istorijoje, kai eksplicitiškai arba implicitiškai inter alia KT paskelbia keičiantis anksčiau galiojusią konstitucinę doktriną. Ir paaiškina, kodėl tai daro: jei tai būtina dėl nagrinėjamos bylos logikos. Aš galėčiau sakyti – dėl baimės, jog referendumą Lietuvoje galima surengti ir todėl, kad prezidente yra D.Grybauskaitė. Bet tai, žinoma, tik mano logika, kuri skiriasi nuo D.Žalimo, nors aš logiką studijavau, o jis, kiek žinau, ne. Tačiau citata įdomi ne tik dėl logikos. Ji įdomi dar ir todėl, kad D.Žalimo ir Co manipuliacija čia yra kaip ant delno. Aiškinama, kad tada, 1994-aisias, kai KT dar nebuvo dvasių, nebuvo nagrinėjama, ar Seimas, kaip Tautos galių vykdytojas netiesiogine forma neprivalo skelbti referendumo, kai Tauta to tiesiogiai reikalauja, tačiau pamirštama paminėti, kad tada, 1994 metais buvo pasakyta, kad niekas, tai yra net Seimas, negali riboti Tautos galių. Ir tada jau paaiškinama, kad kai reikia (kai kas nors, pavyzdžiui, Zeniukas, Mantukas ar Dalia nori) galima nekreipti dėmesio į tai, ką KT buvo išaiškinęs, nes gyvenimas nestovi vietoje. Ir nepaisant to, kad rašytinė Konstitucija nuo 1994 metų iš esmės nesikeitė (jei kalbėsime apie Tautos galias ir jos suverenitetą), joje E.Kūrio vardo dvasių valia atsirado tai, ko ten nebuvo 1994-aisias. Todėl avys turi būti skerdžiamos ir nebliauti. Ir būtent todėl, pasak D.Žalimo ir Co, avių misija pasibaigė po to, kai jos balsavo 1992 metais: Taip pat minėta, jog dėl to, kad Konstitucija saisto ir pačią valstybinę bendruomenę – pilietinę Tautą, reikalavimas laikytis Konstitucijos Tautai vykdant aukščiausią suverenią galią, inter alia tiesiogiai (referendumu), pagal Konstitucijos 3 straipsnį negali būti vertinamas kaip Tautos suvereniteto varžymas ar ribojimas, visai Tautai priklausančių suverenių galių savinimasis;

@rekomendacija ; Konstitucijos 3 straipsnio nuostatų paskirtis – apsaugoti šiame straipsnyje nurodytas konstitucines vertybes (Tautos suverenitetą, Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką), todėl šiomis nuostatomis negali būti remiamasi siekiant jas paneigti; Konstitucijos 3 straipsnio nuostatų negalima aiškinti inter alia taip, esą jos suponuoja Tautos teisę nepaisyti savo pačios priimtos Konstitucijos arba piliečio, kokios nors piliečių grupės teisę tapatintis su Tauta ir veikti jos vardu siekiant pažeisti minėtas konstitucines vertybes. Pabandysiu išversti į žmonių kalbą: jei prieš 20 metų nusipirkote “Opel Asconą”, tai net jei jums gerai sekasi, jei gyvenate nuosavame name, uždirbate pinigų ne iš partiečių malonės ir ne iš valstybinių institucijų, kurios jums moka už tai, kad institucijos vadovas gavo postą per partiečių malonę, net jei nevalgote kotletų su bandelėmis, esate sveiko proto ir ne durnas pupulis putliomis lūpytėmis ar atmata skusta galva, jūs vis tiek negalite pirkti kito automobilio, nes turite “Opel Ascona”. Nes jūs ją pats nusipirkote ir ne jums spręsti, kokio automobilio jums reikia. Jūs turite “Opel Ascona” ir to negalite paneigti. Tai buvo jūsų sprendimas ir jūs negalite to nepaisyti. Dar kartą lenkiu galvą prieš D.Žalimą, kurį pažinojau, kai jis dar nebuvo garbus teisininkas ir buvo padorus, neišsilavinęs ir gana įdomus jaunuolis. Tai buvo Čečėnijoje ir dar, berods, Bosnijoje. Nors gal ir painioju jau, nes tai buvo seniai. Bet eikime toliau. Ir pažiūrėkime, kaip D.Žalimas ir Co paaiškina, kodėl, kai nusiperkame “Opel Ascona” , nebegalime pirkti “Subaru Forester”: Vadinasi, reikalavimas laikytis Konstitucijos negali būti laikomas papildoma, Konstitucijoje nenumatyta sąlyga referendumui paskelbti, kuri saistytų Konstitucijos 9 straipsnio įgyvendinimą. Pabrėžtina, kad toks reikalavimas kyla iš pačios Konstitucijos, inter alia jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto Konstitucijos viršenybės principo, konstitucinio teisinės valstybės principo. Kitaip aiškinant Konstituciją – esą Seimas privalo skelbti referendumą net tuo atveju, kai referendumui siūlomas sprendimas neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, – būtų sudarytos prielaidos paneigti konstitucinius principus, pačią Konstituciją, kaip aukščiausiąją teisę, Tautos bendro gyvenimo teisinį pamatą. Kaip minėta, Konstitucija saisto ir pačią valstybinę bendruomenę – pilietinę Tautą; aiškinant Konstituciją negali būti priešpriešinamos tiesioginio (referendumu) ir netiesioginio (per Tautos atstovybę – Seimą) Tautos aukščiausios suverenios galios vykdymo formos. Taigi pabrėžtina ir tai, kad iš Konstitucijos kylanti Seimo pareiga neskelbti referendumo tuo atveju, jeigu referendumui siūlomas sprendimas neatitiktų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, negali būti laikoma aukščiausią suverenią Tautos galią ribojančiu įgaliojimu priimti Konstitucijoje nenumatytą išankstinį sprendimą, sąlygojantį referendumo paskelbimą. Konstitucijos 2 straipsnio nuostata “suverenitetas priklauso Tautai”, 4 straipsnio nuostata “aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai” ir 9 straipsnio nuostata” svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu” negali būti aiškinamos vien pažodžiui, – šios nuostatos nereiškia, kad Tauta referendumu gali nustatyti bet kokį, net ir iš Konstitucijos kylančių reikalavimų neatitinkantį, teisinį reguliavimą, inter alia pačioje Konstitucijoje. Jei nesuprantate, paaiškinsiu: būtinybė jums važinėti “Opel Ascona”, kurią pirkote prieš 20 metų, kyla iš pačios “Opel Asconos”, kurią jūs pirkote. Nes jei ją parduotumėte, būtų paneigta jūsų valia, kurią išreiškėte prieš 20 metų. Ta valia jus saisto ir todėl ji negali būti priešinama jūsų normas įsigyti “Subaru Forester”, nes tai neatitiktų jūsų valios pareikštos perkant “opel Aascona”. Dar kartą lenkiu galvą prieš D.Žalimą ir dar kartą primygtinai siūlau Š.Černiauskui ir D.Pancerovui kreiptis į Dainių dėl konsultacijų. Kalbant rimčiau, D.žalimas ir Co sako, kad šiaip jau Tauta yra suverenas, bet kai ji nori savo suverenias galias įgyvendinti tiesiogiai, tai negalima jos priešinti su jos noru tas galias įgyvendinti netiesiogiai. Tai yra, kad jei Tauta savo galias nori įgyvendinti referendumu, tai turi leisti Seimas. Nes dvasios sako, kad Konstitucijoje įrašyti ne trys, o 123 ( o gal 127) atvejai, kai referendumas negalimas. Žinote, kodėl? Ogi todėl, kad didžiausia vertybė yra stabilumas: Konstitucinis Teismas 2014 m. sausio 24 d. nutarime pažymėjo, jog darant Konstitucijos pataisas turi būti paisoma imperatyvo, kad Konstitucija yra vientisas aktas (Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis); Konstitucijos pataisomis negalima vienos kitai priešpriešinti Konstitucijos nuostatų, jose įtvirtintų vertybių, inter alia negalima Konstitucijos skirsniuose ir straipsniuose nustatyto teisinio reguliavimo priešpriešinti konstituciniam teisiniam reguliavimui, nustatytam Konstitucijos sudedamosiose dalyse; Konstitucijos pataisa negali būti sukurtas toks naujas konstitucinis teisinis reguliavimas, kad viena Konstitucijos nuostata paneigtų kitą ar jai prieštarautų ir šių nuostatų būtų neįmanoma aiškinti kaip tarpusavyje derančių; iš Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalies kyla imperatyvas, kad Konstitucijos pataisomis negali būti pažeista Konstitucijos nuostatų, jose įtvirtintų vertybių darna. Paaiškinu: Konstitucijos negalima keisti, nes kiekviena pataisa prieštarauja galiojančiai Konstitucijai. Konstituciją galima keisti, kai to reikalauja D.Žalimo logika ir E.Kūrio dvasios, nes tai Konstitucijai neprieštarauja. Avys bliauna, karavanas eina. O žinote, kada Konstituciją galima keisti. Ir kas gali nuspręsti, ar jau laikas keisti “Opel Aconą” į “Subaru Forester”? Niekada neatspėtumėte. Ogi Zeniukas su Justinu: Vadinasi, Referendumo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimas registruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę, aiškinamas šio straipsnio 1 dalies 7 punkto, 6 straipsnio 1 dalies ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkto kontekste, reiškia, kad Vyriausioji rinkimų komisija privalo vertinti – ar piliečių referendumo iniciatyvinė grupė laikosi įstatymų nustatytų reikalavimų referendumui siūlomiems įstatymų projektams, inter alia ar Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektu paisoma reikalavimų Konstitucijos pataisomis nepažeisti jos nuostatų darnos,

@rekomendacija ; laikytis materialiųjų Konstitucijos keitimo apribojimų, ir atsisakyti įregistruoti tokią piliečių referendumo iniciatyvinę grupę, kurios referendumui siūlomas projektas šių reikalavimų neatitinka. Nežinau, ar jums kada nors teko dalyvauti VRK posėdyje. Man teko. Ir ne vieną kartą. Todėl bent jau aš sunkiai įsivaizduoju, kaip Zeniukas su Justuku man galėtų paaiškinti, kodėl turėčiau nepirkti “Subaru Forester” ir važinėti “Opel Ascona”. Nes iš patirties žinau, kad Zeniukas kalbėtų blėnius apie Rusiją ir Lukašenką, o Justukas išdidžiai kritiškai tylėtų, nes jis savo teisinę išmintį išlieja knygose ir brazdindamas gitara. Ir dar FB kartais, kai trūksta dėmesio. Aš jau nekalbu apie kai kuriuos kitus teisiškai beraščius VRK narius, kurie leidžia sau diskutuoti apie dalykus, kurių akyse nėra matę (apie tai esu rašęs). D.Žalimas ir Co sako, kad aš turiu savo suverenias galias patikėti Zeniuko ir Justuko patikrai ir laukti, kol Justukas išdainuos ar knygoje parašys, kas man leistina. Atleisk Dainiau, bet nors ir buvome durni, kai, berods, 1999 važiavom į Šatojų beveik be apsaugos, aš iš to amžiaus jau išaugau. Žaviuosi tavo jaunatvišku naivumu, bet tavo ir Co pasiūlymas man nepriimtinas. Justuko ir Zeniuko kompetencija aš nepasitikiu ir savo suvereniteto jiems neperduosiu. Nors avys ir bliauna, o Justukas groja gitara. Aš, beje, jaunustėje irgi grojau, bet nevadinu savęs muzikantu. Juo labiau – bardu. Bet ne apie muziką visa tai. Paskaitykite dar vieną citatą iš naujausio KT nutarimo, ir prisiminkite, ką KT sakė 1994 metais (kai dar nebuvo E.Kūrio dvasių): Taigi Referendumo įstatymo 14 straipsnyje nustatant Seimo pareigą priimti nutarimą paskelbti referendumą tuo atveju, kai referendumui siūlomas sprendimas gali neatitikti iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, nepaisyta iš Konstitucijos, inter alia jos 6 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančio reikalavimo įstatyme įtvirtinti pagrindą Seimui neskelbti referendumo, jeigu referendumui siūlomas sprendimas neatitiktų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų. Prieš 20 metų KT sakė, kad niekas negali riboti Tautos galių ir, kad negali būti jokių išankstinių sąlygų Tautai įgyvendinant savo galias tiesiogiai. Šiandien D.Žalimas ir Co sako, kad Tauta jokių tiesioginių galių nebeturi ir kad jos netiesiogiai įgyvendinamos galios yra viršesnės už tai, kas parašyta Konstitucijoje. Su tuo jus visus ir sveikinu. Atsiprašau, kad tekstas buvo labai ilgas. Bet jis buvo skirtas tiems, kurie dar šiek tiek mąsto. P.S. Jau minėjau, kad labai lauksiu atskirosios E.Šileikio nuomonės, nes manau jį esant vieninteliu tikru padoriu teisininku dabartiniame KT. Tačiau taip pat labai lauksiu jauno teisininko Tomo Chochrin pamąstymų naujausio KT nutarimo tema, nes, neskaitant mano senelio brolio anūko dukters Karolinos, manau jį esant vienu perspektyviausių Lietuvos teisininkų. Nepaisant to, kad mūsų nuomonės kai kuriais politiniais ir ideologiniais klausimais kartais visiškai nesutampa.