„Eurostat“ duomenimis Lietuvoje infliacija siekė 15,6 proc., Estijoje – 14,8 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Latvijoje – 11,5 procento.
Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 7,8 proc., o vien euro zonoje – 7,4 procento.
Kas antras Lietuvos gyventojas sako, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje atideda stambesnius pirkinius ir riboja kasdienes savo išlaidas. Kone kas trečias gyventojas, jausdamas nerimą dėl finansų, teigia atsidedantis daugiau lėšų santaupoms. Tokius duomenis atskleidžia reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.
„Didesnių ar mažesnių nuogąstavimų dėl savo asmeninių ar šeimos finansų turi 9 iš 10 gyventojų, parodė tyrimas. Šis Rusijos karinės agresijos Ukrainoje bei augančios infliacijos sukeltas nerimas turi įtakos ir finansinės elgsenos pokyčiams. Gyventojai ne tik atideda nebūtinus pirkinius, bet ir skiria daugiau dėmesio savo biudžeto planavimui“, – sakė Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Į grožio salonus užsuka rečiau
Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė tikino, kad šiuo metu žmonėms svarbu įsigyti pirmo būtinumo prekes.
„O grožio paslaugos tokios nėra. Jos nėra tokios svarbios, kaip pavyzdžiui, maisto produktai ar komunalinės paslaugos.
Plaukai auga, todėl žmonės kerpasi. O kitomis grožio paslaugomis naudojasi rečiau. Pandemija žmones išmokė patiems atlikti tam tikras grožio procedūras. Arba be jų tiesiog apsieiti. Tad šiuo metu grožio salonai tikrai neturi klientų antplūdžio. Juolab, kad brangstant įvairioms priemonėms, augo ir grožio paslaugų kainos“, – pasakojo asociacijos vadovė.
Anot J. Mačiulienės, valdžia smulkiems verslams gelbėjimo rato nenumetė.
„Turime kapanotis patys. Net nespėjome atsitiesti po pandemijos, nes brango visi energetiniai ištekliai, dujos, elektra.
Dabar prasidėjus karui nutraukėme bendradarbiavimą su rusų, baltarusių tiekėjais. Todėl priemonių logistika šiek tiek stringa. Tačiau esame įpratę reikalingų priemonių nusipirkti rezervui iš anksto. O kainos išaugo, stebiuosi, kaip grožio specialistai dar sugeba išgyventi susimokėję visus komunalinius mokesčius“, – sakė grožio specialistų atstovė.
J. Mačiulienė pastebėjo, kad jeigu anksčiau į grožio parodas susirinkdavo daug žmonių, dabar jų ateina kur kas mažiau.
„Tai rodo, kad šiuo metu žmonėms rūpi kiti dalykai, jie perka kitokias prekes. Dar važiuodama gatve mačiau žaliuzėmis uždengtus grožio salonų langus. Anksčiau, prieš 5 metus, tokių vaizdų tikrai nematydavau. Priešingai artėjant Velykoms žmonės norėdavo pasigražinti, apsikirpti. Šiais metais to nebuvo.
Žmonės persiskirstė prioritetus. Susiskaičiavo, kam pinigų dar turi, o kam jau nebe. Šiandien žmonės jau pagalvoja, kiek ii kam jie nori mokėti už grožio paslaugas“, – pastebėjo asociacijos vadovė.
Pasak jos, šalies sostinė – Vilnius visada yra aktyvesnė ir gyvesnė.
„Mažesniuose miestuose gyvenimas yra kitoks. Skiriasi žmonių atlyginimai. Jeigu Vilniuje žmonėms sunku pragyventi uždirbant 2 tūkst. eurų, tai Kaune ar Klaipėdoje tie 2 tūkst. eurų žmonėms atrodo labai didelė suma.
Be to, grožio paslaugų kainos Vilniuje yra aukštesnės nei kituose miestuose“, – skaičiavo grožio specialistų atstovė.
Norinčių įsirengti būstą netrūksta
Tuo metu būsto įrengimo ir remonto paslaugas teikiančios įmonės „Įrengsime.lt“ vadovas Mantas Ramanauskas sakė, kad prasidėjus karui buvo jaučiama stagnacija.
„Žmonės sustabdė būstų pirkimus, jie buvo pasiryžę prarasti sumokėtus avansus ir užstatus. Tai truko apie 3 savaites. Tačiau vėliau viskas aprimo. Šį mėnesį skaičiuojame išaugusį klientų skaičių. Šiuo metu darbų turime 2 mėnesiams į priekį.
Tačiau brango įvairios medžiagos. Kai kurių medžiagų trūksta. Sunku gauti gipso kartono, polisterolo, santechnikos priemonių. Jeigu anksčiau tam tikrus įrenginius galėjome nusipirkti tą pačią dieną, dabar tenka laukti apie mėnesį“, – pasakojo įmonės vadovas.
Anot M. Ramanausko, brango ir ne tik įvairios medžiagos, bet ir pats darbų įkainis.
„Naujaisiais metais darbų kainos augo 5 proc., dabar jos vėl augo 5 proc.“ – skaičiavo įmonės vadovas.
Pandemijos metu žmonės išmoko taupyti?
Remiantis „Swedbank“ tyrimu, karo Ukrainoje akivaizdoje gyventojai dėl savo finansų jaudinasi labiau, nei 2020 m., kai pasaulyje įsismarkavo koronaviruso pandemija. Kita vertus, pandemijos laikotarpiu namų ūkiai šeimos biudžeto valdymui skyrė daugiau svarbos, nes dažnam tai buvo primirštas dalykas.
Pasak J. Cvilikienės, šiuo metu ribojantys įprastas išlaidas nurodo 46 proc. gyventojų, o 2020 m. taip teigiančių buvo net 63 proc. Nuo 51 proc. prieš dvejus metus koronaviruso krizės pradžioje iki 40 proc. šiandieninės krizės akivaizdoje sumažėjo teigiančių, kad skiria didesnį dėmesį savo biudžeto planavimui.
Tiesa, palyginti su koronaviruso pandemijos pradžios metais, pastebimai – 11 proc. – išaugo santaupas aktyviau planuojančių kaupti gyventojų dalis.
„Tai, kad mažiau gyventojų nurodo ribojantys išlaidas, nors tuo pat metu auga taupančiųjų skaičius, leidžia daryti prielaidą, jog kelerius metus iš eilės gana pastebimai augę atlyginimai realybėje leidžia amortizuoti finansinius neramumus. Kitaip tariant, mažiau ribodami išlaidas gyventojai turi daugiau resursų taupymui“, – atkreipė dėmesį J. Cvilikienė.
Nerimas dėl santaupų ir artimųjų
Vis dėlto, kaip pastebėjo J. Cvilikienė, net turint sukaupus nemažą finansinį rezervą ir darbuojantis srityje, tiesiogiai nesusijusioje su krizės labiausiai paveiktais sektoriais, nerimo jausmas dėl finansų yra visiškai natūralus.
Kaip rodo apklausos duomenys, gyventojai labiausiai nuogąstauja dėl santaupų trūkumo ir galimybės finansiškai pasirūpinti savo šeimos nariais. Tai, kad juos labai jaudina šie aspektai, nurodo, atitinkamai, 33 ir 27 proc. respondentų.
Dėl galimo reikšmingo pajamų sumažėjimo arba darbo netekimo labai besijaudinantys nurodo, atitinkamai, 22 ir 12 proc. apklaustųjų.
„Gyventojų nerimas dėl santaupų trūkumo išlieka panašus, kaip ir koronaviruso krizės pradžioje, tad šiuo metu šiek tiek daugiau finansinės ramybės galime susikurti patys sau – imdami rūpintis savo santaupomis, sukaupdami pakankamą finansinį rezervą ar didindami jau turimą finansinę pagalvę, – sakė J. Cvilikienė.
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą 2022 m. kovo 17–25 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
Nusipirkau žiebtuvėlį
