Keli asmenys skundėsi, kad pašaliniai žmonės su Registrų centro darbuotojų pagalba išnaršė visus jų duomenis ir dar tuo gyrėsi.
Anot įmonės atstovo, tokie duomenys gali būti teikiami tik pagal tam tikras sutartis ar vienkartinius prašymus.
Jis nurodė, kad informacijos gavėjus galima patikrinti, o kilus įtarimams – pranešti. Atsakingi asmenys gali gauti baudas.
Pašaliniai peržiūrėjo visą informaciją
Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje kilo diskusija apie tai, kas Registrų centre gali tikrinti asmeninius duomenis.
Vienas internautas papasakojo, kad be jo leidimo pašalinis žmogus per pažįstamą iš Registrų centro patikrino sistemoje jo turtą:
„Kokia atsakomybė gresia tam asmeniui ir kur kreiptis, norint patraukti tą asmenį ir darbuotoją iš Registrų centro atsakomybėn?“
Kita moteris pasidalino, kad šios įstaigos darbuotojai neva yra mėgėjai piktnaudžiauti.
„Mūsų rajone gyvena viena, tai kaimynė pasakojo, kad jau visus peržiūrėjo ir dar tuo ar giriasi, ar grasina, kad visagalė.
Į vietą reikia tokius statyti – kreipkitės į Registrų centrą ir reikalaukite paaiškinimo ir darbuotojo atsakomybės“, – rašė komentatorė.
Kaunietis tikino, kad esą yra suteikta galimybė gauti duomenis apie kitų asmenų turtą ir leidimo „kaip ir“ nereikia: „Tik neaišku, ar tas pašalinis turėjo tam pagrįsto pagrindo / tikslo.“
Buvo komentatorių, kurie patarė tiesiog patikrinti, kas žiūrėjo asmeninius duomenis Registrų centre: „Galite patikrinti, kas tikrino jūsų duomenis į metus kartą nemokamai.
Ten rodo visus, kurie domėjosi. Žinoma, didžioji dalis turi leidimą arba pagrindą, kaip, pvz., gretimų sklypų savininkai ir t. t.“
Kas turi prieigą prie gyventojų duomenų?
Nekilnojamojo turto registre kaupiami įvairūs su NT objektais susiję duomenys: NT objekto unikalus numeris, adresas, plotas, naudojimo paskirtis, baigtumas, vidutinė rinkos vertė, daiktinės teisės ir kiti juridiniai faktai, vardijo atstovas spaudai Mindaugas Samkus.
Jo aiškinimu, teisės aktai numato atvejus, kai asmenys, nebūdami turto savininkais, gali gauti Nekilnojamojo turto registro duomenis.
Pašnekovas nurodė, kad duomenys gavėjams gali būti teikiami arba pagal duomenų teikimo sutartis, arba pagal vienkartinius prašymus.
„Nekilnojamojo turto registro įstatyme numatyta, kad registro duomenys teikiami asmenims, turintiems teisinį duomenų gavimo pagrindą ir nurodžiusiems apibrėžtą ir teisėtą duomenų naudojimo tikslą.
Duomenis gavę asmenys patys yra atsakingi už tai, kad šie duomenys būtų naudojami tik nurodytu duomenų naudojimo tikslu“, – komentavo Registrų centro atstovas.
Jis paminėjo, kad įstatyme yra išvardinti konkretūs subjektai, pavyzdžiui, advokatai, antstoliai, teisėsaugos pareigūnai, žurnalistai ir kt., kuriems jų funkcijų įgyvendinimui gali būti teikiami archyviniai (istoriniai) registro duomenys ir informacija apie visus asmeniui priklausančius NT objektus.
„Nekilnojamojo turto registro duomenų gavimui leidimai – nereikalingi.
Kadangi duomenys, kaip minėta, teikiami tik tiems teisėtiems duomenų gavėjams, kurie yra sudarę duomenų teikimo sutartį su Registrų centru arba pateikę prašymus, prieš tai įvertinus jų teisę gauti šio registro duomenis“, – dėstė M. Samkus.
Kaip patikrinti, kas peržiūrėjo jūsų duomenis?
Registrų centro atstovo teigimu, asmenys turi teisę susipažinti su tvarkomais jų asmens duomenimis ir tų duomenų gavėjais.
O informaciją apie tai, kam buvo teikiami asmens duomenys, anot M. Samkaus, Registrų centre galima gauti dviem būdais.
Pirma, su Registrų centro tvarkomuose registruose ir informacinėse sistemose tvarkomais asmens duomenimis ir jų gavėjais patogiausiai ir greičiausiai susipažinti per Registrų centro savitarną:
„Čia vos kelių mygtukų paspaudimu galima gauti informaciją, kam per pastaruosius vienerius metus buvo teikiami jūsų asmens duomenys.“
Antras būdas – pateikti Registrų centrui laisvos formos prašymą: „Šiuo atveju asmens prašymu tokia informacija gali būti teikiama už ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį.“
Kur kreiptis?
Aptardamas minėtus gyventojų atvejus M. Samkus pataria pirmiausia įsitikinti, ar tam tikri asmenys iš tiesų, o ne menamai, peržiūrėjo jų asmens duomenis.
Ir, jei tarp duomenų gavėjų yra fizinių ar juridinių asmenų peržiūrų, kurių teisinis pagrindas ar tikslas kelia abejonių, reikėtų kreiptis tiesiogiai į tą subjektą arba pateikti Registrų centrui rašytinį prašymą pateikti šią informaciją.
„Jeigu asmuo turi informacijos apie galimai neteisėtą asmens duomenų tvarkymą ar galimą asmens duomenų saugumo pažeidimą, galima kreiptis į Registrų centro duomenų apsaugos pareigūną, kuris padės spręsti rūpimus klausimus ir imsis reikiamų veiksmų. Tuo atveju, kai yra pažeistos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatos, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija gali priimti sprendimą, pavyzdžiui, skirti baudą, papeikimą ar kt. Kitų atsakomybės rūšių kilimo galimybės priklauso nuo konkretaus atvejo aplinkybių“, – komentavo Registrų centro atstovas.
Jis pridūrė, kad prieigos teisės prie Registrų centro tvarkomų registrų ir informacinių sistemų suteikiamos tik tiems darbuotojams, kuriems jos yra būtinos atlikti darbo funkcijas:
„Visi įmonės darbuotojai yra pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus.“
