NT brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad pirkėjai delsia pirkti būstą.
„Rinka dabar pasyvi ten, kur yra daugiau pasiūlos – kai žmogus turi iš ko rinktis, jis galvoja ir delsia. Priešinga situacija ten, kur pasiūlos nėra. Pavyzdžiui, nauja statyba Vilniaus centre.
Vos atsiranda naujos statybos butas centre, iškart jaučiamas sujudimas, o tolstant nuo centro, judesys mažėja. Būna, atrodo, lyg ir geras, gražus butas. Ir kaina normali, bet jei tik jis kiek tolėliau, miegamajame rajone, reikia sukaupti kantrybę belaukiant pirkėjo“, – komentavo NT specialistas.
Anot jo, pastaruoju metu būstą perkančių gyventojų nėra daug.
„Vieni norėtų pirkti ir net turi pradinį įnašą, bet bankas paskaičiuoja, kad neužteks pajamų. Kiti nenori pirkti to, ką gali dabar įpirkti, jų lūkesčiai prasilenkia su galimybėmis. O treti lyg ir turi santaupų, bankas jiems skolintų, bet delsia.
Santaupų žmonės turi, tik klausimas, ar jie nori jas leisti. Dabartinė rinka rodo, kad lietuviai šiuo metu linkę kaupti, atsidėti juodai dienai. Tai primena pandemijos laikus, pradžioje žmonės buvo linkę kaupti, o paskui smarkiai leisti“, – prognozavo M. Mikočiūnas.
Prastomis nuotaikomis gyvena ir statytojai. Štai bendrovė „Hanner“ neseniai pranešė gavusi Vilniaus miesto savivaldybė leidimą Naujamiesčio rajone statyti naują gyvenamąjį kvartalą. Tačiau statybas bendrovė nukelia neapibrėžtam laikui.
„Gyvenamojo būsto rinka kol kas yra panirusi į stagnaciją: palyginti su 2021 metais, butų pardavimai Vilniuje sumažėjo 3 kartus. Todėl esame priversti atidėti šio projekto statybų pradžią. Darbus pradėsime pastebėję pirmuosius rinkos atsigavimo požymius“, – sako „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Palūkanos nukris ir butus vėl pirks
Finansinio raštingumo konferencijoje „Financial Freedom Forum“ bendrovės „Ober-haus“, Turto vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis skaičiavo, kad būsto sandorių skaičiai Lietuvoje grįžo į 2017–2018 metų lygį.
„Ženkliai sumažėjo būstų paklausa. Statytojai 2021 metais matydami pirkėjų susidomėjimą sparčiai statė būstus. Todėl dabar įspūdinga būstų pasiūla susiduria su ne tokia didele paklausa.
Anksčiau naujų būstų rinka Vilniuje buvo beveik ideali. Kiek butų pastatydavo, tiek jų žmonės nupirkdavo. 2021 metais atsirado didelis disbalansas. Žmonės skubėjo pirkti būstus, tiek sau, tiek investicijai. Tuomet norinčiųjų pirkti buvo daugiau nei pardavėjų“, – komentavo NT specialistas.
Pasak jo, nors pirkėjų šiuo metu mažai, bet tai nereiškia, kad jie sulauks nuolaidų.
„Šiuo metu rinkoje dideli NT žaidėjai, vargu, ar siūlys nuolaidas. Jas dažniausiai siūlo mažesnės įmonės, kurioms reikia greitai pinigų, todėl jos ir skuba parduoti NT. Didesni vystytojai gali sau leisti palaukti, kol rinka atsigaus“, – apie kainas kalbėjo S. Vagonis.
Jo teigimu, būsto įperkamumas sumažėjo ne tiek dėl NT kainų, kiek dėl pakilusių būsto paskolų palūkanų.
„Aukštos palūkanos yra didžiausias akmuo šiuo metu stabdantis ir tempiantis NT rinką žemyn. Tačiau sunku pasakyti, kada palūkanos kris, išsiskiria net bankų ir jų ekonomistų nuomonės. Pavyzdžiui, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja, kad artimiausius 3 metus Euribor nebus žemesnis nei 3 proc. O „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina kitaip. Anot jo, kitų metų pabaigoje palūkanos kris.
Taigi, rinkoje dilema kuo tikėti: ar tikėtis ilgo įšalo, ar trumpo stabtelėjimo“, – komentavo S. Vagonis.
Anot jo, NT statytojus, pardavėjus ir pirkėjus veikia ir pastaruoju metu nuolat kylančios diskusijos apie įvairius mokesčius.
„Taip pat įtaką rinkai daro ir įvairūs mokesčiai, šiuo metu daug kalba apie NT mokestį. Daugiausiai kalbama apie pirmo būsto turėtojus. Tačiau koks mokestis laukia žmonių, kurie turi daugiau būstų? Nė vienas politikas apie tai nekalba.
Tikiuosi, kad tas mokestis nebus drastiškas ir antro ar trečio būsto turėtojai nebus apmokestinti neadekvačiais mokesčiais. Tikiuosi, mokestis netaps akmeniu, kuris būsto turėtojus galėtų paskandinti“, – vylėsi S. Vagonis.
Sandorių sumažėjo
Registrų centras skaičiavo, kad pirmą rudens mėnesį bendras įregistruotų NT sandorių skaičius nesiekė 10 tūkst.
„O pagrindinių NT kategorijų – butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų – pardavimai nuo pastarųjų keleto metų vidurkio atsiliko maždaug 15-20 procentų. Bendras šių metų atotrūkis nuo praėjusių metų yra apie 15 proc. ir, tikėtina, kad panašios tendencijos išsilaikys ir iki šių metų pabaigos“, – teigė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje įregistruota 84,7 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 14 proc. mažiau nei praeitų metų sausio-rugsėjo mėnesiais, kai buvo įregistruota 98,7 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per rugsėjį įregistruota 9,3 tūkst. NT objektų pardavimų, arba 15 proc. mažiau nei pernai rugsėjį (10,9 tūkst.) ir 6 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį (9,9 tūkst.).
Šiemet visoje šalyje įregistruota 22,9 tūkst. butų pardavimų – 12 proc. mažiau nei prieš metus, kai per tris ketvirčius buvo įregistruota 26,1 tūkst. butų pardavimų. Vien tik per šių metų rugsėjo mėnesį įregistruota 2,5 tūkst. butų sandorių, arba 16 proc. mažiau nei 2022 metų rugsėjį ir 3 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį.
Vilniuje šiemet įregistruota beveik 7,8 tūkst. butų pardavimų, arba 12 proc. mažiau nei prieš metus, Kaune – 3,3 tūkst. (3 proc. mažiau), Klaipėdoje – 2,1 tūkst. (6 proc. mažiau).
Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje taip pat įregistruota beveik 8 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 21 proc. mažiau nei pernai analogišku laikotarpiu, kai buvo įregistruota 10,1 tūkst. namų pardavimų. Vien tik per šių metų rugsėjį įregistruota 964 namų pardavimai, arba 18 proc. mažiau nei pernai rugsėjį ir 6 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį.
