Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Volodzia, jus nemėgstat prekybos. Jūs norėtumėte prekyba pakeisti tiekimu. Taip jau buvo padaryta Tarybų Sąjungoje. Nors ten buvo pinigai, bet oficialiai buvo manoma, kad "prekinių-piniginių" santykių tada nebuvo.
Vaikysteje as visada gerai zinojau ,kas kiek kainuoja,nes ant visu daiktu kaina buvo uzrasyta-pvz. 3 kap. arba 10 kap.Todel ,jei mano draugas noredavo mano pasto zenklo arba mano zenkliuko su Volodios Uljanovo atvaizdu-tiek ir turedavo sumoketi,kiek uzrasyta.Kad uzsidirbti 1 rub. galvodavau,reikia kazkaip pagaminti tokiu paciu zenkliuku po 10 kap.-10.
Man nei i galva neateidavo mintis,kad ta zenkliuka galima parduoti uz belekiek ir ta kaina priklauso nuo pirkejo noro ji tureti.
Tokia mintis atejo i galva,kai perkandau visas "laisvos rinkos" subtilybes.
O ka tai reiskia?Tai reiskia,kad visa sitoji laisva rinka yra is pirsto lauztas statinys ir dirbtinis konstruktas,kuris vartaliojamas i koreguojamas kaip kam patinka-cia nera desniu,yra tik stirpesniu (finansiskai)primesti "susitarimai " silpnesniems.Ir todel bele kokios blevyzgos sita tema yra spekuliacijos ,kaip ir zenkluko pardavimas ne uz ta kaina,kokia parasyta.
Lygybė ir pelenai ant galvos
Lygybė ir pelenai ant galvos
Atėjo toks laikas, kai reikia prireikė intelektualinės drąsos. Jei nori laisvės, turi pažadėti lygybę. Ir dar truputį pelenų sau ant galvos.
Šalyje vyrauja antikapitalistinė isterija kurios galimas rezultatas- kanibalistinė politika. Norėčiau išvardinti mūsų viešos nuomonės pasiekimus per ataskaitinį laikotarpį:
>Geriausias savo kompanijas paskelbėme monopolistais, o todėl oligarchais ir pasmerkėme
>nustatėm ir įsitikinom, kad turtingi kalti dėl vargšų, kad jie vargšai.
>nustatėm būdus praturtėti - reikia mažiau mokėti už elektrą ir pieną.
>nustatėm, kad pelnas tai vagystė. Abejoji dėl savo sąžinės, pardavinėk už savikainą. Virš dvidešimt procentų antkainis - grynas nusikaltimas?
>nusprendėm, kad valdiška elektra pigesnė už privačią. Todėl keli atsiradę verslininkai(pelno vagys) turėjo pasitraukti, ir energetikos įmonėm vėl vadovauja politikai. Monopolija sumažėjo - mes praturtėjom.
>nors neturėjome progos įsitikinti, ar Čilinskas geras teisininkas, bet užtat jis geras finansų ir verslo žinovas
>įsitikinom, kad strateginiai investuotojai uždirba mažiau, jų darbuotojai gauna mažesnes algas ir kompensacijas, negu vietiniai (pelno) vagys.
>nustatėm, kad bankrotas yra teisingas atpildas už aferas. Verslo nesėkmė - aferos įrodymas.
>aišku, kad krizė yra atpildas už nuodėmes. Nesėkmė = bausmė, žiūr. aukščiau. Šalis turi būti baudžiama net ir už vieną(kelis) rolsroisus.
>sužinojom, kaip daryti viską teisingai. Tiesiog reikia daryti viską priešingai negu ankščiau. Jei skolinaisi - nesiskolink.
>sužinojom, kad "nematoma rinkos ranka" neveikia. Jeigu ta "ranka" pvz. veiktų, tai akcijų kaina nekristų, o benzino - nekiltų.
>jei kapitalistas ką nors man pardavė, tai jis, aišku, gyvena už mano pinigus. Ar ne laikas būtų atsiimti savo pinigus? Tada turėčiau ir prekę, ir pinigus?
>gaila, kad neturime "Nokijos", nes "Nokija" ne monopolija, o "Maksima" - monopolija. Tikras ekonominis šalies idealas - daug smulkaus verslo ir "Nokia"(pranašus pranašas iš užsienio).
>susigrąžinom "šviežią" mintį, kad ten kur lygybė, nėra skurdo.
>sužinojom, kad darbdaviai krizės metu "naudojasi proga" atleisti darbuotojus. Kitaip sakant, tik ir ieško progos ką nors atleisti, gyvatės eksploatatoriai.
Vienžo, į Lietuvą atėjo(sugrįžo) "geležinės logikos laikai". Nedrąsu prieštarauti, net ekonomistai įtikėjo, kad už savikainą bus pigiau.
Kad ir kaip gražiai kalbėtume apie verslo laisvę, "nematomas rankas" ir kitas kapitalizmo gėrybes, tos kalbos geriausiai tarnauja kaip tik monopolistams, oligarchamsm didiesiems "investuotojams" ir kitiems galingesniems žaidėjams. Kalbama apie laivę vidutiniojo ir smulkiojo verslo vardu, bet praktiškai remiama tik laisvė pasinaudoti didesne galia.

Pavyzdžiui, sakoma, kad progresyviniai mokesčiai riboja laisvę. Bet "lygūs" mokesčiai kaip tik leidžia galingiems žaidėjams tapti galingesniems, o vidutiniokams vis sunkiau su jais konkuruoti. Kai objektyviai didesnė bėda yra milžinų buldozerinė konkurencija nei mokesčiai, progresyvinis mokesčių pakėlimas kaip tik gali duoti daugiau oro vidutiniokams ir mažesniems, nes galingiesiems lieka mažiau resursų piktnaudžiauti savo galiomis.

Maža to, praktiniai skaičiai parodo, kad mažesni mokesčiai nebūtinai skatina investavimą į realią gamybą ar paslaugas. Laisvi pinigai "netikėtai" yra masiškai investuojami į nekilnojamą turtą ir kitus burbulus, ir galų gale sukelia tokias štai krizes kaip dabar.

Lietuviškas "posovietinis" verslo trumparegiškumas nėra nieko ypatingo. Vakarai gal neseniai turėjo išmintingesnių žinių, bet Thatcher-Reagan'o "revoliucija" užkrėtė vis primityvesniu verslo ir ekonomikos valdymo supratimu ir Ameriką, ir Vakarų Europą, ir visas naujasias ekonomikas. Amerikos Wall-Mart ir mūsų Maximos modeliai yra tie patys - su labai panašiomis pasekmėmis konkurentams, tiekėjams ir visai ekonomikos ekosistemai. Tuo pačiu laiku (199x-aisiais) energetika, transportas ir telekomunikacijos buvo privatizuojamos ne tik pas mus, bet ir visoje Vakarų Europoje, su labai panašiomis pasekmėmis: energetikos ir transporto privatizavimas jokios realios konkurencijos nedavė, o paslaugos universaliai suprastėjo ir pabrangėjo. (Lietuvoj šis procesas buvo tik labiau "begėdiškas" nei kitur.) Su telekomunikacijų privatizavimu sekėsi žymiai geriau, bet ir čia neapsieinama be sunkumų vartotojams ir reguliuotojams.

Vien kalbėdami apie verslo laisves ir lygybes daug nepakeisime. Į piktnaudžiavimo laisves įklimpome ne mažiau nei sovietmečiu. Amerikos vyriausybė valo Didžiojo Verslo batus jau nežinia nuo kada - Šaltasis karas bent jau skatino pernelyg nepiktnaudžiauti darbo jėgos diskriminavimu. Apie vyriausybių "nesuvokimą" dabar madinga kalbėti, bet nepamirkškime, kad jas kontroliuoja ne socialistiniai interesai, bet tie patys oligarchai, kuriems patogu piktintis, kaip vastybė juos išnaudoja. Dar pridėkime finansų krizės fokusus: jei pinigai yra laisvė, tai skolos yra panašios į vergovę, ar ne?
o kodėl pasirinkt vieną? derint! absoliučios ideologijos seniai numiro
As tai renkuosi viska viename-laisve,lygybe,brolybe,laisva rinka,komunizma,palukanas ir pelna.Cicinskas,manau ,pajegus visas istas savokas sujungti i vieni,laiko turi.
Taip-lygybe yra diskriminacija.Bet ir laisve diskriminuoja.Todel is dvieju blogybiu tenka pasirinkti viena-abo laisve ,arba lygybe.:)
Jonai lygybe buna tiesos santykiais
Jonai lygybe buna tiesos santykiais
Taigi laisves energija butina atnaujinti , bet ne jega , tiesos santykiai tarp gamintoju ir vartotoju. Tiesos santykiai buna gyvuoja kai gamintojas dirba su meile klijentui Lietuvoje tai kol kas fantazija. Kol kasSave gerbiantis meistras neduos nedoro gaminio klijentui Vadinasi reikia kad gamintojas gerbtu save, nes jis yra rinkos santykiu stabilumo garantas zinoma, kartu su Valstybe ir konkurencijos taryba. Lygybe kaip solidarumas neveikia be gamintojo moraliniu tiesu, kurios ir rodo gamintoja esant padoriu , o ne taip kaip monopolijos.
o lygybė argi nėra diskriminacija pati savaime?
REKLAMA
REKLAMA

Skaitomiausios naujienos




Į viršų