Gyventojui atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais, galutinė vienu metu už jas apskaičiuota suma apvalinama iki artimiausio 5 euro centų kartotinio, numatoma įstatymo projekte.
Jam įsigaliojus, galutinė suma, kurią reikėtų mokėti atsiskaitant grynaisiais pinigais būtų apvalinama taip:
- kai suma baigtųsi 1 euro centu arba 2 euro centais, pvz., 1,01 euro, ji būtų apvalinama į mažesnę pusę iki 0, t.y. iki 1 euro;
- kai suma baigtųsi 3 arba 4 euro centais, ji būtų apvalinama į didesnę pusę iki 5;
- kai suma baigtųsi 6 arba 7 euro centais, ji būtų apvalinama į mažesnę pusę iki 5;
- kai suma baigtųsi 8 arba 9 euro centais, pvz., 1,09 euro, ji būtų apvalinama į didesnę pusę iki 10, t.y. 1,10 euro.
Galutinė mokėtina suma nebūtų apvalinama atsiskaitant, pvz., mokėjimo kortele.
Be to, mokėti smulkiais centais būtų galima ir toliau. Tiesiog grąža jais nebūtų duodama.
Numatoma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų ir grąža smulkiais centais nebūtų duodama nuo 2025 m. gegužės 1 d.
Toliau įstatymo pataisos bus svarstomos Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Galutinai jos turėtų būti priimto jau rudens sesijoje, kuri prasidės rugsėjį.
Kainuoja daug, naudos – mažai?
Kaip teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte, juo siekiama sumažinti gyventojų, verslo ir valstybės sąnaudas, susijusias su grynųjų pinigų naudojimu, sumažinti grynųjų pinigų poveikį aplinkai.
Lietuvos banko skaičiavimais, nuo euro įvedimo gyventojai yra pametę 2,4 mln. eurų vertės 1 ir 2 centų monetų. Atsiskaitymui jos esą dažniausiai panaudojamos tik vieną kartą – grąžai atiduoti prekybos vietoje.
„Dėl smulkumo ir mažėjančios perkamosios galios žmonės retai jas naudoja atlikdami mokėjimus: gavus grąžą, jos pametamos ar nugula taupyklėse, automobilių salonuose, fontanuose, t. y. jos nebenaudojamos“, – nurodo pataisų rengėjai.
Lietuvos banko grynųjų pinigų statistika rodo, kad tik apie trečdalis 1 ir 2 centų monetų į apyvartą išleidžiamos pakartotinai ir aktyviai cirkuliuoja ekonomikoje.
Smulkios monetos reikalingos grąžai atiduoti atsiskaitant prekybos vietoje, tad jas reikia nuolat kaldinti ar įsigyti iš kitų valstybių ir leisti į apyvartą. Pačiam kaldinimui, transportavimui, tvarkymui naudojami ištekliai, išskiriama tarša, atliekos, didėja CO2, plastiko, į kurį pakuojamos monetos, kiekis, pačios pametamos monetos kaupiasi aplinkoje.
Šių monetų kiekis apyvartoje, kartu ir aplinkoje, sparčiai didėja. 2022 m. kovo 30 d. apyvartoje buvo 302 mln. vnt. 1 ir 2 centų monetų.
Jos sveria 770 t, joms sukrauti prireiktų 11 traukinio vagonų. Kasmet jų kiekis apyvartoje padidėja 80 t (daugiau kaip 1 traukinio vagonu).
Šios monetos sudaro 58 proc. visų apyvartoje esančių monetų, tačiau pagal vertę (4,3 mln. eurų) jų dalis tesiekia 3 proc.
1 ir 2 euro centų monetų kaldinimo kaina yra didesnė nei jų nominalioji vertė ar jai artima. Nuo euro įvedimo Lietuvos bankas išleido 4,8 mln. eurų šių monetų kaldinimui ar įsigijimui iš kitų valstybių (kasmet daugiau kaip po 0,5 mln. eurų).
Verslas taip pat patiria centų administravimo sąnaudas (monetų inkasavimo išlaidos, laikas, skirtas atsiskaitymui, jų skaičiavimui dienos pabaigoje) – 2,9 mln. eurų kasmet.
Be to, kiekvienas atsiskaitymas, kai naudojamos smulkiosios monetos, užtrunka vidutiniškai 2 s ilgiau, taip pat kasdien skiriama laiko kasų papildymui šiomis monetomis, jų perskaičiavimui dienos pabaigoje, seifo pinigų skaičiavimui.
