Vasaros mėnesiais vidutinė metinė infliacija Baltijos šalyse dar labiau prislopo. Rugsėjis Latvijoje buvo registruotas kaip ketvirtas mėnuo šiais metais su metine defliacija. Estijoje kainų augimas lieka atkakliausiais. Viena iš priežasčių tokio infliacijos tempų neatitikimo – tai, kad Estijos darbo rinkos rodikliai atrodo geriau nei Latvijoje ar Lietuvoje. Estijoje darbo užmokestis augo sparčiau, o nedarbo lygis sumažėjęs labiausiai. Prognozuojame, kad Lietuvoje vidutinė metinė infliacija 2013 metais sieks 1,3 proc., Latvijoje – 0,1 proc. o Estijoje – 3,1 proc.
Prekybos intensyvumo požiūriu Baltijos akcijų rinka III ketv. buvo gyvesnė. Visų trijų Baltijos šalių biržų apyvarta akcijomis buvo 54 proc. didesnė palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad lyginame su 2013 III ketv., kuris buvo ypač silpnas. Po ekonomikos sunkmečio investuotojai, palikę akcijų rinką, taip ir negrįžo, ir apyvartos yra gerokai mažesnės už buvusias iki ekonomikos krizės.
Rusijos draudimas importuoti lietuviškus pieno produktus atsiliepė pieno bendrovių akcijoms. Labiausiai nukentėjo daugiausiai eksportuojančiųjų – „Pieno žvaigždžių“ ir „Vilkyškių pieninės“ – vertybiniai popieriai. Pieno produktų eksportas į Rusiją nesudaro didelės Lietuvos eksporto dalies, tad reikšmingo poveikio visam ūkiui neturėtume pajusti. Vis dėlto, draudimas atsilieps IV ketv. sektoriaus bendrovių finansiniams rezultatams. Apibendrinant visą rinką, manome, kad įmonių rezultatai kaip ir II ketv. turėtų išlikti pakankamai geri, nes išorinė ekonominė aplinka bus palankesnė ir vidaus sektoriams.
Komentarą parengė Rūta Medaiskytė, "Finasta" vyr. ekonomistė.
