Apie karščio bangas ir klimato kaitą, kokį prisitaikymo planą parengė Lietuva ir kiek kainuos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo nariai Simonas Gentvilas ir Tomas Tomilinas.
Dėl neseniai praūžusios audros gyventojai patyrė daug nuostolių, žmonės prašo Vyriausybės ir savivaldybių pagalbos, ar valstybei gali tekti prie to daugiau prisidėti?
S. Gentvilas: Tiek Vyriausybė, tiek savivaldybės, tiek bendruomenės prie nuostolių atlyginimo tikrai prisidės, kiek tai yra įmanoma, bet svarbu suvokti, kad pasiruošimas klimato pokyčiams yra dešimtimis kartų pigesnis nei žalos atlyginimas. Pavyzdžiui, potvynių prevencijos, lietaus vandens nutekėjimo, elektros tinklų kabeliavimo ir t.t. momentiniai kaštai atrodo dideli, tačiau, kai įvyksta nelaimė, viskas kainuoja gerokai daugiau. Dėl to Prisitaikymo prie klimato kaitos planas ir yra apie tai, kaip Lietuvai prisitaikyti prie klimato kaitos, 8 savivaldybės jau parengė savo vietinius prisitaikymo planus. <...>
Neduok likime, bet, greičiausiai, rugpjūtį vėl apie kažkokią stichinę nelaimę šnekėsime. Nelaimėm reikia ruoštis. Pirmasis dalykas, kuris turėtų veikti yra perspėjimo sistema, kad žmonės įvarytų automobilius į garažus, kad patrauktų pavėsines, užsidarytų langus. Kai žmogus žino, jis gali pasiruošti. O po to jau yra infrastruktūros pritaikymas, apie tai reikia pradėti galvoti ir valstybės, ir savivaldos, ir namo ar buto lygmeniu.
Klimatologai teigia, kad praėję metai buvo šilčiausi daugiau nei per 100 tūkst. metų ir labiausiai šylantis žemynas yra Europa. Jie sako, kad turime pasiruošti, nes kuo toliau, tuo labiau didės karščio bangos, su jomis ir mirtingumas. Gal galėtumėte truputėlį plačiau apie tai papasakoti?
S. Gentvilas: Paryžiaus klimato susitarimu siekiama, kad pasaulio klimatas nešiltų daugiau nei 1,5 °C nuo Pramonės revoliucijos pradžios, tai Lietuva jau sušilo daugiau nei 2 °C. Lietuvoje pirmiausiai paliečiamas žemės ūkis, atsikrausto pietietiškos ligos, pietietiški parazitai, turime naudoti kitas augalų apsaugos priemones. Mūsų pušynai ir eglynai pradeda kentėti, nes sausos žiemos ir sausos vasaros neleidžia apsiginti sakais. Medžiai, kurie auga šimtus metų negali gyventi tokiame klimate.
Pirmiausiai tai pajunta gamta, po to, klausimas, kokia yra mūsų infrastruktūra, pastatai, gatvės. Kai mes juos šiandien statome, turime turėti omenyje, kad jie greičiausiai stovės ir po 50, ir po 100 metų. Todėl tas namas turi būti statomas ne šiandienos sąlygoms, o su prognoze [į ateitį], jis turi būti su kondicionavimo sistema, šešėliu, želdynais ir t.t. <...>
Matome, kad Lietuva šyla greičiau nei vidurkis, prognozuojama, kad prie vidutinio 68 cm metinių kritulių kiekio, po 100 metų prisidės dar 10 cm. Jūros lygis stipriai kils, tai reiškia, kad didės potvynių rizika. Žmonės, gyvenantys prie upių turės galvoti apie pylimus, polderius. <...>
Gal dar galėtumėte sugrįžti prie Vyriausybės paruošto Prisitaikymo prie klimato kaitos plano ir papasakoti, kokie yra pagrindiniai iššūkiai ir jų sprendimai numatyti tame plane.
S. Gentvilas: Visų pirma yra perspėjimo sistemos tobulinimas. Netikėkime valstybe, kuri sako, kad viską už žmogų padarys, žmogus turi pats įvaryti savo mašiną, uždaryt langus. Kai žmogus žino informaciją ir rekomendacijas, tada jis ir padaro. Taip pat netikėkime politikais, kurie sako, kad padengs visus nuostolius. Tam yra draudimas. Jeigu visas šeimos ūkis gali sužlugti nuo vienos stichinės dienos metuose, reikia draudimo. <...>
Kurios savivaldybės labiausiai kentės nuo klimato kaitos?
S. Gentvilas: Interneto puslapyje „klimatokaita.lt“ yra žemėlapiai su prognozėmis ir informacija apie tai, kokie pokyčiai, kurioms savivaldybėms grės: kritulių, potvynių, karščio ir t.t. Mes dalinamės šiais duomenimis su bankais ir draudikų asociacijomis tam, kad jie galėtų įsivertinti savo verslo ir klientų potencialią riziką ir pagal tai ateityje net ir paskolos keisis, jų palūkanos. Tie, kurie statosi namą potvynio rizikos zonoje, turės didesnes palūkanas arba gal negaus paskolų tam, kad būtų išvengta rizikingų investicijų. Kita vertus yra daromi potvynių žemėlapiai, tose zonose, kur matome potencialius potvynius, ribojame statybas. <...>
Visą pokalbį, kuriame dalyvavo ir Seimo narys Tomas Tomilinas, išgirsti galite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
