Tiek Lenkija, tiek Bulgarija jau planavo nepratęsti sutarčių su „Gazprom“, kurios baigiasi metų pabaigoje. Lenkija iš anksto pildė savo dujų atsargas, o tai suteikia tam tikro užtikrintumo, ypač artėjant vasaros dujų vartojimo nuosmukiui.
Šis eskalavimas – realus ir Kremliaus pateisinamas atsisakymu mokėti už dujas keičiant pinigus į rublius Rusijos bankų sąskaitose. Tačiau jis – turėtų būti suvaldomas, rašo BBC.
Dujų kainos Jungtinėje Karalystėje, palyginti su praėjusį mėnesį pasiektomis rekordinėmis 5 svarų sterlingų (5,96 euro) už kilovatvalandę aukštumomis, yra gerokai sumažėjusios ir siekia apie 1,70 svaro sterlingų (2,03 euro). Jungtinės Karalystės terminalus užplūdo suskystintosios gamtinės dujos (SGD) – iki šiol šiais metais į juos buvo atgabenta daugiau kaip 100 tanklaivių krovinių, didžiausias jų kiekis atkeliavo iš JAV.
Tačiau čia jų sandėliuoti negalima, todėl daug dujų reeksportuojama į Europos Sąjungą (ES). Iš tiesų rinkos atstovų duomenimis, šiuo metu dujų eksporto vamzdynas iš Jungtinės Karalystės į žemyninę Europą jau išnaudoja savo pajėgumus.
Šios kainos Jungtinėje Karalystėje vis dar atitinka spalio mėn. didėjimą – sąskaitos už dujas didėja galbūt keliais šimtais svarų sterlingų per metus.
Visa tai, žinoma, pasikeistų, jei šie šiandienos veiksmai būtų tik pirmieji mūšiai didėjančioje Europos energetikos krizėje, dėl kurios Vokietija per kelis ateinančius mėnesius gali būti atkirsta nuo rusiškų dujų. Tai sukeltų kainų šuolį visoje Europoje bei tiekimo krizę.
Tai, kas vadinama noru „priversti pirkėjus mokėti už rusiškas dujas rubliais“, yra šiek tiek dviprasmiška.
„Įvairios vyriausybės ir bendrovės, teigiančios, kad „mes nemokėsime rubliais“, nesuteikia jokio aiškumo, ar jos naudosis naujuoju mokėjimo procesu, ar ne, o tai savo ruožtu reiškia, kad yra neaiškumų dėl būsimo tiekimo į kitas, didesnes rinkas“, – sako rinkos informacijos teikėjos ICIS dujų analitikos skyriaus vadovas Tomas Marzec - Manseris.
Vokietijos įmonės moka eurais, kurie vėliau konkrečiame Rusijos banke keičiami į rublius. Toks susitarimas leidžia visiems ir toliau išlaikyti abipusę dujų prekybos priklausomybę, tačiau ši pusiausvyra yra nestabili.
Vokietijos ministrai sako, kad jie nebijo mokėti savos ekonomikos kaina pašalinant „strateginę klaidą“ – energetinę priklausomybę nuo Kremliaus, tačiau tiesiog negali to padaryti artimiausiu metu.
Taigi Kremliaus veiksmus dėl „Gazprom“ reikia vertinti iš perspektyvos.
Atsisakius pakeisti mokėjimo sąlygas, jis nutraukė kai kuriuos tiekimus, tačiau tai buvo padaryta dviem šalims, kurios jau buvo pareiškusios, kad jų sutartys su „Gazprom“ baigs galioti šiais metais.
Konfliktui tęsiantis ir Vokietijai didinant ginklų tiekimą į Ukrainą, iš tiesų kyla klausimas dėl dujų srauto iš Rusijos į Vokietiją, kuris nenutrūkstamai tekėjo net Šaltojo karo metais.
Šis žingsnis sumanytas kaip Kremliaus šūvis į didžiausią Europos ekonomiką.
Nors, pavyzdžiui, Vokietija pareiškė, kad yra pasirengusi vasarą palaipsniui atsisakyti rusiškų anglių, ir užsiminė, kad kitais metais galėtų atsisakyti ir rusiškos naftos, dujos – kitas klausimas. Praėjusią savaitę Vokietijos finansų ministras sakė, kad būtų fiziškai neįmanoma iš karto panaikinti 45 proc. Vokietijos priklausomybę nuo Rusijos dujų.
