Skaitytojas Rimas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) teigė esąs sutrikęs, mat nežino, ar gali savo sesei pervesti 20 tūkst. eurų be mokesčių ar sutarčių, ypač jei skiriasi jos pavardė.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) aiškinimu, dovanos iš artimųjų nėra apmokestinamos – deklaruoti reikia kitų žmonių dovanas, jei jos viršija 2,5 tūkst. eurų.
Vis tik svarbu žinoti, kokie tiksliai artimieji gali teikti neapmokestintas dovanas, nes už įseserės dovaną susimokėti reikės, už sesers ar įtėvių – ne.
Specialistai paaiškino, kada ir nuo kokios sumos reikia mokėti 15 arba 20 proc. pajamų mokesčio ir ką daryti gavus dovanų grynaisiais.
Kurių artimųjų dovanos nėra apmokestinamos?
VMI Teisės departamento vyresniosios patarėjos Alinos Gaudutytės teigimu, jeigu dovana gaunama iš artimųjų (sutuoktinio, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir / ar senelių), nepriklausomai nuo dovanos vertės (sumos), tokia dovana gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama ir pajamų mokesčio apskaičiavimo tikslu nedeklaruojama.
Ji nurodė, kad mokesčio lengvata taikoma artimiausiais giminystės ar santuokos ryšiais susijusiems gyventojams, taip pat įtėviams ir įvaikiams, t. y. tiems asmenims, kurie yra išvardyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.
Pašnekovė pridūrė, kad dovanotojo ir dovanos gavėjo pavardžių skirtumai pajamų mokesčio lengvatai įtakos neturi.
Vis tik įbroliui ar įseserei (t. y. patėvio, pamotės sūnui ar dukrai, ar asmeniui, tapusiam broliu ar seserimi įvaikinimo būdu) tokia mokesčio lengvata įstatyme nėra numatyta.
Už dovanas, viršijančias 2,5 tūkst. eurų, tenka susimokėti
A. Gaudutytės aiškinimu, jeigu dovana gaunama iš kitų gyventojų ir dovanų vertė (suma) per metus yra didesnė nei 2,5 tūkst. eurų, tai šią sumą viršijanti dovanų vertė yra apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Be to, tokių dovanų suma kartu su kitomis ne su darbo santykiais susijusiomis metinėmis pajamomis negali viršyti 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) sumos. 2022 m. ta suma siekė 180 492 eurus, 2023 m. – 202 188 eurus.
Vis tik, jei dovanų ir kitų su darbo santykiais nesusijusių pajamų suma viršija 120 VDU sumą, tokių pajamų viršijančiai daliai taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas.
Vadinasi, jeigu asmuo gavo, pavyzdžiui, 3 tūkst. eurų vertės dovaną ne iš artimųjų, bus apmokestinami 500 eurų ir jam teks sumokėti 75 eurus (jei taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas) arba 100 eurų (jei taikomas 20 proc. tarifas).
VMI atstovė atkreipė dėmesį, kad gavus dovanų iš kitų gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje (teritorijoje), įtrauktoje į Tikslinių teritorijų sąrašą, apmokestinamos visos dovanos, netaikant 2,5 tūkst. eurų lengvatos.
Kam ir kada reikia deklaruoti dovanas?
A. Gaudutytė pabrėžė, kad pareiga deklaruoti iš kitų gyventojų gautas didesnes nei 2,5 tūkst. eurų dovanas (visą jų sumą / vertę) ir sumokėti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą pajamų mokestį iki kitų metų gegužės 1 d. tenka apdovanotam asmeniui.
Tai reiškia, kad žmogus, ne iš artimųjų gavęs daugiau nei 2,5 tūkst. eurų vertės dovaną, privalo ją deklaruoti ir susimokėti pajamų mokestį.
Patarėjos aiškinimu, gyventojo pajamų mokestis sumokamas į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodžius 1441 įmokos kodą.
„Tokia apmokestinimo ir priskyrimo apdovanotojo neapmokestinamosioms pajamoms tvarka yra taikoma, nesvarbu, ar dovana yra gauta pinigais, ar nepinigine forma (natūra), ar pinigai gauti per kredito įstaigą, ar grynaisiais.
Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo nuostatas, grynaisiais pinigais galima dovanoti ne daugiau kaip 5 tūkst. eurų“, – dėstė VMI atstovė.
Gavus dovaną grynaisiais privaloma pranešti
Pasak A. Gaudutytės, gyventojas, iš motinos, tėvo ar kito vieno artimo asmens per metus gavęs grynaisiais pinigais didesnę nei 15 tūkst. eurų sumą pagal dovanojimo sandorius, kurie nepatvirtinti notaro, turi pateikti informaciją mokesčių administratoriui, nes pajamų mokesčio tikslu šios dovanos nedeklaruojamos.
Informaciją apie tokius sandorius gyventojai teikia metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešime apie sudarytus sandorius (PRC907 forma).
Ji nurodė, kad, jeigu gyventojas, iš artimo asmens grynaisiais pinigais gavęs didesnės nei 15 tūkst. eurų dovaną, ją deklaravo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (deklaruojančio asmens pageidavimu, neapmokestinamos dovanos gali būti deklaruojamos), tai pranešimo (PRC907) teikti nereikia.
Iš kitų gyventojų tokias dovanas gavusiam apdovanotajam pranešimo (PRC907) teikti taip pat nereikės, nes jis didesnes nei 2,5 tūkst. eurų pinigines ar nepinigines dovanas deklaruos metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje.
Nesumokėjus gresia delspinigiai ir baudos
Anot VMI atstovės, reikalavimus dovanojimo sutarties formai nustato Civilinis kodeksas:
dovanojant didesnę nei 1,5 tūkst. eurų sumą, sutartis turi būti rašytinės formos; dovanojant nekilnojamąjį daiktą arba didesnę kaip 14,5 tūkst. eurų sumą, sutartis turi būti notarinės formos.
„Pažymėtina, kad VMI nuolat vertina išlaidų neatitikimo oficialioms pajamoms riziką. Nustačius, kad gyventojo išlaidos viršijo jo pajamas, tokio gyventojo gali būti paprašyta paaiškinti patirtų išlaidų šaltinius.
Gyventojai turėtų nepamiršti tinkamai deklaruoti gautų dovanų, kad vėliau ateityje prireikus pagrįsti pajamas ar įsigytą turtą, nekiltų jokių klausimų ir netektų sulaukti VMI dėmesio. Nustačius mokesčio nesumokėjimo atvejus, pajamos apmokestinamos, apskaičiuojami delspinigiai, skiriamos baudos“, – atkreipė dėmesį A. Gaudutytė.
Bankas turi teisę stabdyti įtartinas operacijas
„Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas nurodė, kad bankas vadovaujasi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu ir Lietuvos banko patvirtintais Finansų rinkos dalyviams skirtais nurodymais, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (arba) teroristų finansavimui.
Tad bankas privalo vykdyti nuolatinę operacijų (sandorių) stebėseną ir nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną. Įskaitant sandorių tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų banko turimas žinias apie klientą, jo verslą (verslo rūšis ir jo pobūdį, sandorių pobūdį, verslo partnerius, veiklos teritoriją ir pan.), rizikos pobūdį ir žinias apie lėšų šaltinį.
„Remiantis teisės aktais turime kaupti informaciją, kuri leistų aiškiai suprasti, koks yra vykdomų operacijų tikslas ir pobūdis. Kaupiama informacija apie klientą turėtų apimti informaciją įskaitant, bet neapsiribojant: iš kur į kliento sąskaitą patenka lėšos, kur lėšas perveda / panaudoja pats klientas, už ką klientas perveda lėšas ir panaši informacija, kuri padėtų sukurti kliento „portretą“ ir įgyvendinti tarptautinį principą „Pažink savo klientą“. Taip pat turime užtikrinti, kad atliekant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą būtų vadovaujamasi naujausia ir tikslia informacija.
Remdamiesi minėtu rizikos vertinimu pagrįstu metodu analizuojame klientų operacijas, sandorius su artimais šeimos nariais ar giminystės ryšiais susijusiais asmenimis, kaip ir visas kitas klientų vykdomas operacijas. Kaip minėta, bankas turi pareigą ir teisę prašyti klientų detalizuoti sąsajas tarp operacijas vykdančių asmenų, konkretizuoti sandorių pobūdį bei tikslą, pagrįsti dokumentais ne tik vykstančią operaciją, bet ir sandoryje naudojamų lėšų kilmę“, – dėstė banko atstovas.
Pašnekovas įvardijo, kad įtartina pinigine operacija laikoma tada, kai:
- klientas nepateikia / negali pateikti visos su operacija, sandoriu susijusios informacijos, dokumentų;
- yra neaiški lėšų kilmė;
- siekiama išvengti piniginių operacijų ir sandorių įtraukimo į finansų įstaigos ar kito subjekto tvarkomą kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą, ar operacijos / sandoriai atitinka kitus galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių kriterijus.
Anot jo, bankas, nustatęs, kad klientas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, privalo tą operaciją ar sandorį sustabdyti ir imtis kitų įstatyme numatytų veiksmų
