3-ejų metų vaiką auginanti kaunietė Audrė (vardas – pakeistas) naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad po vaiko priežiūros atostogų jai sunkiai sekasi rasti darbą.
Tačiau ji yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, gauna nedarbo išmoką ir laukia pasiūlymų.
„Man pasiūlė vieną darbą, kuris visiškai neatitiko mano lūkesčių, be to, problema buvo ir atstumas, ir alga, ir pats darbdavys. Atsisakiau. Dabar man pasiūlė darbą pamainomis – dirbčiau slenkančiu grafiku: kartais – anksti ryte, kartais – dieną, vakare ar iki vėlumų.
Bet kas tada prižiūrės mano vaiką? Kas nuveš jį į darželį, kas iš jo pasiims? O atsisakyti antrą kartą pasiūlymo negaliu – neteksiu išmokos ir neturėsiu, iš ko gyventi. Nežinau, ko griebtis. Kur yra žmogiškumas? Juk auginu mažametį pati viena“, – skundėsi Audrė.
Ji pridūrė, kad vienintelė išeitis tokiu atveju – auklė, tačiau tam neužtektų pinigų: „Tokios paslaugos – itin brangios. O manęs namie nebūtų dažnai. Niekaip neišgalėčiau samdyti.“
Vis tik išeičių yra – specialistai paaiškino, kokiais atvejais atsisakius darbo pasiūlymo nedarbo išmoka neatimama. Taip pat paminėjo, kada aukles norintys samdyti tėvai gali gauti išmokas auklės išlaidoms padengti.
Kada galima atsisakyti darbo pasiūlymo?
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė patvirtino, kad gyventojai tinkamo darbo pasiūlymo be pasekmių gali atsisakyti tik vieną kartą per 12 mėn.
Darbo atsisakius antrą kartą per metus, tai traktuojama kaip bedarbio pareigų pažeidimas, taigi asmuo gali netekti bedarbio statuso ir būti išregistruotas iš Užimtumo tarnybos, atitinkamai – prarasti nedarbo išmoką.
Tokiu atveju teisę iš naujo įgyti bedarbio statusą asmuo įgyja ne anksčiau kaip po 6 mėn.
Pasak M. Jankauskienės, nepriimant tinkamo darbo pasiūlymo reikia įrodyti svarbias to priežastis.
Ji patikino, kad net tyčia atsisakius darbo pasiūlymo Užimtumo tarnyba kiekvieną situaciją vertina individualiai, stengiasi išsiaiškinti to priežastis, kas įvyko darbo pokalbio metu, kodėl darbdavio ir darbuotojo susitikimas nebuvo sėkmingas.
„Neatmetamas ir žmogiškasis faktorius bei kitos aplinkybės, galinčios lemti neįsidarbinimą.
Šiuo atveju, jei asmuo vienas augina vaiką ir darbas pamainomis nėra suderinamas su asmens šeimine padėtimi. Užimtumo tarnybos specialistai stengiasi pasiūlyti tinkamą darbą, kuris yra asmeniui priimtinas pagal jo individualią situaciją“, – patikino pašnekovė.
Koks darbas yra laikomas „tinkamu“?
M. Jankauskienės aiškinimu, „tinkamas darbas“ yra apibrėžtas įstatyme. Tinkamo darbo pasiūlymu laikomas toks darbas, kuris atitinka visus šiuos požymius:
- atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją ar kompetenciją, turimą darbo patirtį arba darbo ieškančio asmens pageidavimą atlikti darbo skelbime nurodytas darbo funkcijas (eiti pareigas);
- Užimtumo tarnyba nėra gavusi oficialios informacijos apie asmens sveikatą ar kitas aplinkybes, apribojančias dirbti siūlomą darbą;
- kelionė nuo asmens gyvenamosios vietos iki darbo vietos ir atgal trunka ne ilgiau kaip 2 val. per dieną ir mėnesio kelionės išlaidos nekainuoja daugiau kaip 15 proc. darbo skelbime nurodytos mėnesinės algos;
- darbo skelbime siūloma mėnesinė alga yra ne mažesnė už darbo pasiūlymo pateikimo mėnesį bedarbio gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką.
Tačiau specialistė atkreipė dėmesį – jei asmuo Užimtumo tarnyboje yra užsiregistravęs 10 ar daugiau mėnesių, tinkamu darbu yra laikomas darbas, kuris atitinka tik 2 ir 3 aukščiau įvardytą požymį.
„Nors tinkamo darbo apibrėžimas yra aiškiai reglamentuotas, Užimtumo tarnybos tikslas yra rasti tinkamą darbo pasiūlymą konkrečiam asmeniui, kad jis kuo tvariau ir efektyviau integruotųsi į darbo rinką.
Tad individualios asmens situacijos aptarimas, lūkesčių suderinimas yra ypač svarbus, ir specialistai atsižvelgia į tai, ieškodami ir teikdami pasiūlymus įsidarbinti“, – patikino M. Jankauskienė.
Jos teigimu, Užimtumo tarnyba kasdien peržiūri darbdavių registruotus darbo pasiūlymus ir, įvertinę jų tinkamumą, siūlo darbo ieškantiems asmenims kandidatuoti.
Tad gali pasitaikyti atvejų, kai asmeniui pateikiami net keli darbo pasiūlymai arba tam tikru laikotarpiu jokių tinkamų pasiūlymų konkrečiam žmogui neatsiranda.
Pašnekovė vardijo, kad tai priklauso nuo daug veiksnių: darbo rinkos situacijos konkrečiame regione, sezoniškumo, profesijos paklausos ir pan.
Todėl, siekiant padėti asmeniui kuo greičiau integruotis į darbo rinką, gali būti siūlomos ir tos laisvos darbo vietos, kurios ne visiškai atitinka numatytus tinkamo darbo kriterijus:
„Tokiais atvejais galutinį sprendimą – kandidatuoti ar atsisakyti pasiūlymo – priima pats darbo ieškantis asmuo, įvertinęs savo galimybes ir motyvaciją.“
Išmoka tėvams, samdantiems aukles
Nuo 2025 m. pradžios Lietuvoje įteisinta nauja išmokų vaikams rūšis – vaiko priežiūros kompensacinė išmoka.
Jos dydis – 5,2 bazinės socialinės išmokos (BSI) per mėnesį. 2025 m. BSI yra 70 eurų, taigi mėnesinė išmoka siekia 364 eurus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodo, kad į šią išmoką pretenduoti gali vienas iš tėvų, jei atitinka visas šias sąlygas:
- tėvai yra dirbantys (nebent turi negalią ar jiems yra nustatytas 0–25 proc. dalyvumo lygis);
- vaikas yra ikimokyklinio amžiaus ir nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos (darželio);
- tėvai už atlyginimą samdo auklę, dirbančią Lietuvoje pagal individualios veiklos pažymą ar darbo sutartį.
Anot ministerijos, ta pati šeima gali gauti ir kelias 364 eurų išmokas, kadangi jos yra mokamos už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus ir darželio nelankantį vaiką.
Tuo siekiama lengvinti vaikų priežiūros paslaugų prieinamumą, suteikti tėvams galimybę derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą.
Kaip gauti išmoką ir kada ją teks grąžinti
Norintys gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti www.spis.lt.
SADM vardija, kad tėvai turi pateikti su aukle sudarytą vaiko priežiūros ar darbo sutartį ir auklei Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą individualios veiklos vykdymo pažymą, patvirtinančią, kad asmuo vykdo vaikų dienos priežiūros veiklą.
Vis tik įdomu tai, kad, skiriant išmoką, faktinės išlaidos auklei nėra tikrinamos. Tad nesvarbu, ar auklė samdoma kasdien, ar tik kartą per mėnesį – išmoka skiriama tokia pati.
Ministerijos aiškinimu, taip yra todėl, kad kitu atveju žymiai išaugtų administracinė našta tiek tėvams (kiekvieną mėnesį teikti dokumentus, įrodančius, kiek valandų vaikas buvo prižiūrimas auklės), tiek savivaldybėms, administruojančioms šios išmokos skyrimą ir mokėjimą.
Tačiau SADM pabrėžia, kad tėvai, gaunantys išmoką, privalo pranešti savivaldybei apie visas svarbias aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui.
Pvz., jei tėvai nebedirba, vienas iš vaikų pradeda lankyti darželį ar kurį laiką nesamdoma auklė (dėl ligos, atostogų ar pan.).
Nepranešus apie šias aplinkybes, permokėtą išmokos sumą vaiko tėvai turėtų grąžinti.
Ministerijos duomenimis, 2025 metų I pusmetį vidutiniškai per mėnesį vaiko priežiūros kompensacinę išmoką gavo 508 asmenys.
