Trečioji kylančių kainų savaitė baigėsi grubiu elgesiu. Penktadienio sandoriai buvo tikras kontrastas trapiam laisvųjų akcijų skaičiui ir greitai nusenkančioms VVPB apyvartoms. Kita vertus, pasimokyta, jog stambus investuotojas gali naudoti ir „blitz“ strategiją, nebūtina tyliai prekiauti „porcijomis“. Tai jau šis tas.
Bet įdomiausia turėtų laukti priešakyje - liepos mėnesį skelbiami pusmečio rezultatai, greičiausiai tęsis naujienų skatinamas energetikos akcijų kilimas.
Po pirmadienio, nutęsusio savaitgalį, grįžtame į aktyvėjančią biržą. Antradienis. Prekyba tebeaktyvi: apyvarta be tiesioginių sandorių - 9,3 mln. Lt, brangusių ir pigusių pozicijų santykis - 19/11.
Augančių apyvartų tendencijas rodė ir prekybos lyderiai: „TEO“ (TEO1L) persirito per 2 mln. Lt, „Ūkio banko“ (UKB1L) akcijų apyvarta siekė beveik 2,8 mln. Lt.
Praėjusios savaitės žvaigždė „Sanitas“ (SAN1L) kilo 3,10 proc. (apyvarta - 1,12 mln. Lt) ir artėja prie 30 Lt ribos, kuri turėtų tapti prekybos ašimi bent jau iki pusmečio rezultatų skelbimo dienos. „Invalda“ (IVL1L), kurios kilimas siejamas su SAN1L, augo iki 16,78 Lt; šios akcijos kainą didina ir naujienos apie nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, naujos IT įmonės steigimą.
Tęsėsi spekuliatyvus, lūkesčiais dėl Nacionalinio investuotojo pagrįstas energetikos akcijų pirkimas. „Lietuvos energija“ (LEN1L) kilo 5,45 proc., Rytų skirstomieji tinklai (RST1L) - 4,99 proc.
Trečiadienio apyvarta be tiesioginių sandorių - 6,6 mln. Lt, brangusių ir pigusių pozicijų santykis - 13/18
Didžiausią apyvarta - TEO1L pozicijoje: 2,2 mln. Lt. SAN1L akcijų kursas pakilo dar 0,47 proc. iki svarbios 30,5 Lt žymos. Netikėtai staigiai - 12,21 proc. kilo „Utenos trikotažas“ (UTR1L) - iki 6,8 Lt, bet apyvarta tesiekė vos 1 726 Lt. Greičiausiai, atsitiktinis bandymas atkreipti dėmesį į poziciją.
Ketvirtadienio apyvarta be tiesioginių sandorių - 6,4 mln. Lt, brangusių ir pigusių pozicijų santykis - 17/9
Krito UKB1L (iki 4,73 Lt) ir TEO1L (iki 2,33 Lt) akcijų kainos. SAN1L nusileidžia iki 29,8 Lt.
Seimas priėmė Atominės elektrinės įstatymą (projektas). Nacionalinis investuotojas - privačią iniciatyvą investuoti į projektą pareiškusi akcinė bendrovė „Lietuvos energija“, atitinkanti įstatymo reikalavimus. Nacionalinio investuotojo bendrovė turėtų pradėti veikti rudenį, jai nuosavybės teise priklausys akcijų paketas, sudarantis ne mažiau kaip 34 proc. elektrinės projekto įgyvendinimo bendrovės akcijų ir balsų VAS. Likusios akcijos po lygiai (22) priklausys Latvijai, Estijai ir Lenkijai.
Lietuvos Nacionalinio investuotojo akcijų paketas, sudarantis daugiau kaip 1/2 akcijų priklausys valstybei. Nacionalinis investuotojas savo ruožtu bus sudarytas iš valstybinių įmonių „Lietuvos energija“ (LEN1L) ir Rytų skirstomųjų tinklų (RST1L), privačios bendrovės VST (VST1L), šios akcijas išmainant į ne didesnę nei 49 proc. dalį. Skelbiama, kad Lietuvos gyventojai (fiziniai asmenys) taip pat galės įsigyti naujos elektrinės akcijų, - žiūrėsime.
Biržoje buvo dar aktyviau griebiamasi energetikos sektoriaus akcijų:
LEL1L kilo 4,67 proc. (prisiminė nelikvidą.)
LEN1L - 5,43 proc.
VST1L - 3,77 proc.
Bankinio sektoriaus naujiena - „Šiaulių bankas“ gavo 30 mln. eurų sindikuotą paskolą, kurią organizavo Raiffeisen Zentralbank Osterreich AG ir Vokietijos bankas HSH Nordbank AG. Bankui, neturinčiam strateginio investuotojo - skolintojo, tai bus nemaža pagalba paskolų rinkoje. Liepos mėnesį turėtų būti platinama nauja akcijų emisija, kurios dalis papildys pasiūlą biržoje, todėl vargu ar SAB1L kils.
Penktadienis pribloškė beceremonine prekyba: apyvarta be tiesioginių sandorių - 15,3 mln. Lt, brangusių ir pigusių pozicijų santykis - 12/20.
Stambus investuotojas, veikęs per YHI, paskutinę ketvirčio dieną perdėliojo portfelį. Įdomu tai, kad mesti į rinką akcijų paketai (virš 7 mln. Lt vertės), buvo „suvirškinti“, o akcijų kurso pokyčiai buvo proporcingi jų likvidumui. Labiausiai nukentėjo APG1L kursas.
Iš viso per SEB Eesti Ühispank (biržos nario santrumpaYHI) UKB1L akcijų perleista už 4,7 mln. Lt (184 sandoriai), APG1L - už 2,4 mln. Lt (63 sandoriai), o SAB1L pirkta už 3,7 mln. Lt (72 sandoriai).
Akcijų mainymo rezultatai:
APG1L krito 5,79 proc. ik 17,10 Lt (apyvarta 2,65 mln. Lt)
UKB1L krito 2,75 proc. iki 4,60 Lt (apyvarta 4,97 mln. Lt)
SAB1L kilo 3,33 proc. iki 3,72 Lt (apyvarta 4,09 mln. Lt)
Drastiškų mainų šešėlyje toliau brango energetikos akcijos:
VST1L kilo net 12,73 proc. iki 620 Lt
RST1L kilo 5,80 proc. iki 4,01 Lt
LEN1L kilo 11,34 proc. iki 5,40 Lt
Kol kas sunku pastebėti stambesnių fondų dėmesį energetikos akcijoms - dar nėra pakankamai informacijos apie naujos bendrovės, statysiančios atominę elektrinę, veiksmus. VST1L akcijos kainą galėjo didinti įstatyme numatyta gana didelė bendrovei skiriama dalis - net iki 49 proc. Nacionalinio investuotojo bendrovės akcijų. Žinant VST agresyvų stilių, tikėtina, kad ribos bus aktyviai siekiama.
„City Service“ (CTS1L) antrinė bendrovė vieno Sankt Peterburgo rajono daugiabučiuose namuose įrengs šilumos skaitiklius, sandorio vertė - 7 mln. Lt. Greičiausiai ši naujiena lėmė 3,08 proc. akcijų kilimą, nors didžioji apyvartos dalis buvo tiesioginis 1,02 mln. Lt sandoris per Hansabanką (HNB) 14,3 Lt kaina.
Liepos mėnesį verta ruoštis drago lenktynėms prieš pusmečio rezultatų skelbimą. Gali būti, kad koks nors stambusis vėl panorės mainyti akcijas. Beveik 2 mėn. vykęs gana aktyvus vadovų akcijų pirkimas yra neblogas pasitikėjimo rodikliais ženklas.
Labiausiai per savaitę - 27,96 proc. brango LEN1L - iki 5,40 Lt. Po jos sekė kitos būsimos bendrovės dalys - VST1L ir RST1L.
OMXV pokytis per savaitę - 2,08 proc. aukštyn. VVPB porcelianinė rinka pasirengusi vis didesniems pinigų kiekiams.
OMXV trečioji aukštuma
Kyla jau trečia indekso rekordinė banga siekianti viršūnę. OMXV trečiadienį pašoko 0,21 proc. ir pasiekė 532,98 reikšmę, kuri kol kas aukščiausia per visą skaičiavimo istoriją.
Ankstesnės OMXV indekso viršūnės:
2005 gruodžio 4 - 531,11
2007 vasario 6 - 530,23
Išlipome iš pasyvumo duobės, kartais net po 2 mln. Lt siekusios dienos prekybos. Kol kas ekonominiai rodikliai nerodo šalies ekonomikos augimo tvarumo, tad ir akcijų rinkos kilimu pernelyg pasikliauti neverta.
FRB tebetrypčioja, ECB eina savo keliu
FRB paliko galioti tą pačią - 5,25 proc. palūkanų normą. Komentarai gana migloti. Sakinys „Future policy adjustments will depend on the evolution of the outlook for both inflation and economic growth, as implied by incoming information“ tarsi rodytų, jog FRB per maža patikimų ženklų, padedančių apsipręsti dėl palūkanų normos didinimo arba mažinimo. Kita vertus, komentare pastebimas ir ekonomikos augimo tvarumas, nepaisant tebesitęsiančių NT sektoriaus problemų.
Jei trumpai: ekonomika sau - „..will expand at a moderate pace…“, infliacija sau - „...will fail to moderate…“.
Poteksčių analitikai pastebi, kad susirūpinimas didėsiančia infliacija šiame orakuliškame pranešime buvo stipresnis, nei nuomonė apie tvarų ekonomikos augimą.
Ketvirtadienį, liepos 5 d. bus priimtas ECB sprendimas dėl palūkanų normų. Tikimąsi, kad palūkanų norma bus didinama iki 4,25 proc. dėl nemąžtančios infliacijos, perkamosios galios didėjimo, vartotojų optimizmo ir stipriau nei tikėtasi augančios eurozonos ekonomikos.
Kadangi ECB neviešina savo studijų, kuriomis remiamasi nustatant palūkanų normą, nemažai tyrinėtojų bando rasti dėsningumus, kuriais remdamiesi nuspėtų banko veiksmus. Taip pats centrinis bankas tampa tyrinėtinu reiškiniu, tarsi koks Indijos musonas. Infliacijos rodiklius gali gauti visi norintys, bet neaiškiausias dalykas - banko požiūris į infliaciją: trumpalaikė ji ar ilgalaikė. Pavyzdžiui, manoma, kad Europos bankas, nustatydamas palūkanų normą, daugiau rūpinasi ilgalaike infliacija ir rodikliu M3 (P3), o FRB - trumpalaikiu, „tramdomuoju“ poveikiu, kuriam planuoti svarbesnis vartotojų kainų indeksas CPI (VKI).
Bankų veiksmai šifruojami ne tik tiriant kalbą. Vienoje iš CB sprendimų analitiko Stefano Gerlacho studijoje „Interest Rate Setting by the ECB 1999-2006: Words and Deeds“sukurtu modeliu lygindamas kelerių metų ekonominius rodiklius ir ECB sprendimus, nustatė, kad ekonomikos būklę ECB nustato ne stebėdamas infliacijos rodiklį (kainų indeksą), bet pinigų kiekį M3, vartotojų lūkesčius, pokytį valiutų rinkoje.
Todėl FRB buvo sukėlusi tikrą šoką ne tik konspiracinių teorijų kūrėjams, kai paskelbė nuo 2006 m. kovo nebeskaičiuosianti M3 rodiklio – manyta, vieno svarbiausių priimant CB sprendimus dėl palūkanų normos. Argumentai nepasirodė įtikinantys: buvo teigiama, kad FRB tiesiog bando nuslėpti dideliu tempu augančią pinigų pasiūlą. Ypač buvo keista Rezervų banką lyginti su ECB, kuris nuolat mini M3 ir remiasi juo savo apžvalgose.
Bet tai tik vienas iš CB strategijų skirtumų. Kritiško požiūrio į pinigų agregatus pagrindus galima rasti Beno Bernankės istorinėje apžvalgoje. Istoriškai nuo Didžiosios depresijos, pasak Miltono Friedmano, kilusios dėl FRB nesuvaldytos pinigų pasiūlos, skaičiuojami pinigų agregatai dabar nebėra informatyvūs. Daugiausia - dėl atsirandančių įvairaus tipo sąskaitų, bankinių produktų inovacijų, internetinės bankinkystės, tarptautinės atsiskaitymų valiutos ypatybių (nuo 1/2 iki 2/3 dolerių kiekio laikoma ne JAV). Todėl, anot B. Bernankės, jau nuo 1982 m. pinigų agregatai nebėra pagrindiniai rodikliai nustatant palūkanų normą.
Jean-Claude Trichet mano kitaip – FRB yra švelniai neteisus. Kalboje Šveicarijos Centrinio banko 100-ųjų metinių proga, ir skirtoje iš esmės pinigų agregatų ir monetarinės analizės gynybai pabrėžė, kad pinigų kiekio svyravimas tiesiogiai susijęs su ilgo laikotarpio infliacijos pokyčiais, o galimą trumpojo laikotarpio informacinį triukšmą galima pašalinti atidesne analize. Trichet gynė ir ECB dichotominę „dviejų stulpų“ teoriją: apie trumpo ir vidutinio laikotarpio pokyčius spręsti remiantis statistiniais rodikliais (ir infliacijos duomenimis), o apie svarbiausią – ilgalaikę perspektyvą - remiantis monetariniais rodikliais.
Neakivaizdinio ginčo laimėtojų greičiausiai nebus. Bet jo kontekste vis įdomiau stebėti palūkanų normų sprendimus. Ketvirtadienį laukiame naujų argumentų.
Situacija nebloga. Labiausiai nuvilianti portfelio pozicija - TEO1L. Tvyro įtampa dėl SAN1L pusmečio rezultatų: ar gegužės rezultatai – tendencija?
