Šiauliuose gyvenantis finansų analitikas iš Šveicarijos Charly Stieger skaičiuoja, kad Lietuvoje maisto produktų kainos turėtų būti bent jau 20 procentų mažesnės, o drabužiai, avalynė ir buitinė technika turėtų kainuoti bent 50 procentų pigiau.
„Lietuviai nemoka skaičiuoti, todėl prekybos centrų šeimininkai juos ir apgaudinėja. Žmonės nesupranta, kad akcijas skelbiantys prekybos centrai – ne draugai, o priešai“, - teigia šešerius metus Šiauliuose gyvenantis finansų analitikas, šveicaras Charly Stieger. daug metų asmeninių pirkinių kainas į užrašų knygelę užsirašydavęs šveicaras paskutiniu matu išsamaus kainų metraščio nebeveda – neapsimoka, nes maisto produktų, ypač būtiniausių, kainos keičiasi vos ne kasdien. Anot C. Stieger, maisto produktų kainos Lietuvoje yra mažiausiai 20 procentų per didelės, o drabužių, avalynės ir buitinės technikos kainos turėtų būti bent perpus mažesnės.
Didžiausia problema – nemokėjimas skaičiuoti
Visada mėgstantis skaičiuoti ir analizuoti kainas Šiauliuose gyvenantis šveicaras Charly Stieger atskleidžia vieną iš pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria lietuviai – nemokėjimą skaičiuoti.
„Jeigu reikia sudėti tris skaičius, lietuvis išsitraukia skaičiuotuvą ir dėl to nesuka sau galvos. Vakaruose žmonės nebijo pamiklinti smegenis ir greitai „primeta“, kiek kas kainuoja. Šiuo trūkumu puikiai pasinaudoja didieji prekybos centrai skelbdami akcijas. Kadangi žmogus neskaičiuoja, o pamatęs, kad vyksta akcija, nusiperka prekę, tačiau nežino, kiek vidutiniškai ši prekė šalyje kainuoja. Net jeigu žmogus ir rašytųsi kainas, dėl akcijų jam būtų sunku išsivesti kainos vidurkį, nes su akcija ji kainuoja mažiau, o be akcijos daugiau. Todėl pasakyti, kiek pabrango prekė, sudėtinga“, - kalbėjo C. Stieger.
Analitikas pažymėjo, kad Vakarų valstybėse yra parduotuvių, į kurias nuvykę žmonės yra garantuoti, kad prekes įsigys mažiausiomis kainomis. Lietuvoje to nėra, nes atskirų prekių pigiau galima rasti skirtinguose prekybos centruose, nors vienas ar kitas prekybos centras skelbiasi, jog pas juos mažiausios kainos.
„Maisto prekių kainos Lietuvoje tikrai per didelės. Jos turėtų būti bent 20 procentų mažesnės. Tyliai kalbama ir apie slaptus susitarimus tarp bendrovių. Tai gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių staiga pabrangsta pieno produktai ar kruopos, kurių brangimą žmonės pastebi dabar“, - įsitikinęs Šiauliuose gyvenantis šveicaras.
Alga – lietuviška, kainos – europinės
Bene labiausiai paskutiniu metu pabrangęs maisto produktas – grikiai. Šiaulių prekybos centruose šios kruopos kainuoja apie 7 litus.
C. Stieger sakė grikių kruopų nevalgantis, tačiau pasidomėjo, kiek jos kainuoja Vokietijoje ir Šveicarijoje. Pasirodo, kaina beveik tokia pat. Už pusę kilogramo grikių kruopų Vokietijoje reikėtų sumokėti apie 2 eurus (7 litus), o Šveicarijoje – apie 1,5 frankų (apie 8 litus). Taigi Lietuvoje grikių kaina – europinė.
„Kalbant apie kainas būtinai reikia įvertinti žmonių perkamąją galią. Lygindamas kainas minimalų Lietuvos atlyginimą laikau 1,5 tūkstančio litų (800 litų man nesuvokiamas atlyginimas). Tuo tarpu Šveicarijoje minimalus atlyginimas – 3,5 tūkstančio frankų (apie 8,7 tūkstančio litų).
Už minimalų atlyginimą Lietuvoje (skaičiuojama, kad minimalus atlyginimas 1,5 tūkstančio litų) lietuviškomis kainomis galima nusipirkti 365 litrus benzino, Šveicarijoje už minimalią algą šveicariškomis kainomis galima nusipirkti 2 tūkstančius 46 litrus benzino. Už 1,5 tūkstančio litų Lietuvoje galima nusipirkti maždaug 470 litrų pieno, o Šveicarijoje – 2,5 tūkstančio litrų pieno. Tik mokesčiai už kambarių nuomą Lietuvoje ir Šveicarijoje pagal perkamąją galią kainuoja beveik tiek pat“, - skaičiavo C. Stieger.
Drabužiai ir avalynė turėtų būti perpus pigesnė
Kalbėdamas apie prekių kainas Šiauliuose gyvenantis šveicaras sakė, kad dar blogesnę padėtį nei maisto prekių rinkoje jis pastebi Lietuvos drabužių, avalynės ir buitinių prietaisų rinkoje.
„Drabužių, avalynės ir buitinių prietaisų kainos yra mažiausiai 50 procentų per didelės. O ir kokybė tikrai labai bloga. Mėgstu nešioti klasikinius marškinius. Specializuotoje parduotuvėje Lietuvoje vadinamos geros kokybės marškiniai kainuoja apie 100-150 litų. Tačiau jų kokybė nesiskiria nuo tų, kuriuos eiliniame prekybos centre galėtum nusipirkti už 30 litų – išskalbus kelis kartus marškiniai nublunka, siūlai dažnai būna nesutvarkyti, sagos per didelės arba sagų skylė per didelė. Baisu, baisu, baisu. Šveicarijoje už tokią pat sumą galima įsigyti tikrai geros kokybės marškinius“, - lietuviškų drabužių kokybe baisėjosi C. Stieger.
Paklausus apie batų kokybę, C. Stieger nusviro rankos.
„Baisu. Kaina didžiulė, o kokybė – nulis. Niekada neperku batų Šiaulių parduotuvėse, nes matau kokie batai čia pardavinėjami. Už 70-80 frankų (apie 250 litų) geros kokybės batus galiu nusipirkti Šveicarijoje ir nešioti juos 20 metų. O Lietuvoje už batus sumokėjus 250 litų geros kokybės negausi“, - įsitikinęs kalbėjo C. Stieger.
Tik alkoholio, tabako ir narkotikų suvartojimu prilygstame Vakarams
2008 metų „Eurostat“ duomenimis, vidutinė lietuvio šeima per metus daugiausiai išleidžia maistui – apie 23 procentus (1,4 tūkstančio eurų per metus). Tuo tarpu Eurozonoje vienos šeimos išlaidos sudaro apie 13 procentų vidutinės šeimos biudžeto (apie 2,1 tūkstančio eurų per metus).
Apie 19 procentų pajamų lietuvių šeima išleidžia transportui (apie 1,2 tūkstančio eurų per metus). Euro zonos vidurkis – apie 13 procentų šeimos pajamų. Tai yra, apie 2,1 tūkstančio eurų).
Europiečiams nenusileidžiame tik pagal išlaidas alkoholiui, tabakui ir narkotikams. Lietuviai šiai prekių grupei išleidžia apie 6 procentus pajamų (tai yra, apie 400 eurų per metus), statistinė Eurozonos šeima šiai prekių grupei skiria apie 3 procentus šeimos biudžeto (apie 500 eurų per metus).
L. Jurevičiūtė
