Apie tai po Seimo valdybos posėdžio trečiadienį žurnalistus informavo Seimo pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė.
"Pirmiausia reikia atlikti labai išsamią analizę. Tikiuosi, kad kitą savaitę Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pateiks politinei tarybai ir išklausysime argumentus, įvertinsime socialinę padėtį, skolas gyventojams, ir tada diskutuosime", - pareiškė Seimo vadovė.
Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius sako, kad iš euro įvedimo "darbiečiai" "daro cirką", kurį opozicija vertins kritiškai.
"Net ir iš tokių ypatingai svarbių klausimų padaro tokį cirką. Koalicijos vadovybė, tame tarpe ir Seimo pirmininkė, elgiasi neatsakingai", - žurnalistams teigė A.Kubilius.
Trečiadienį ryte duodama interviu Žinių radijui, L.Graužinienė teigė nepalaikysianti euro įvedimo, nesutarus dėl to koalicijoje. Ji priekaištavo, kad su koalicijos partneriais nebuvo derinta euro įvedimo data, todėl būtinos diskusijos.
Vyriausybė jau daugiau nei vienerius metus deklaruoja siekį nuo 2015 metų sausio įsivesti eurą. Pastarojo meto Vyriausybės ir Seimo sprendimai būtent nukreipti į tai, kad šaliai nekiltų formalių kliūčių įsivesti eurą - iki 1,9 proc. sumažintas šių metų šalies fiskalinis deficitas, daroma viskas, kas priklauso nuo valdžios, kad Lietuva vykdytų Mastrichto infliacijos kriterijų.
Litas šiuo metu yra susietas su euru, tačiau, kaip teigia bendros valiutos šalininkai, Lietuva negali pasinaudoti privalumais, kuriuos suteikia buvimas euro zonoje. Pasak analitikų, su euru šalis gautų aiškią materialinę naudą ekonominio augimo, investicijų, patikimumo ir pinigų kainos prasme.
Galutiniai sprendimai dėl Lietuvos prisijungimo prie euro zonos turėtų būti patvirtintas liepą.
Lietuvai dėl per didelės infliacijos nepavyko įsivesti euro 2007 metų pradžioje. Nuo 2011 metų pradžios prie euro zonos prisijungė Estija, o nuo šių metų - Latvija.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.