Teigiama, kad spartus ir tvarus atsigavimas paskatino kapitalo judėjimą Baltijos šalių link. „Teko girdėti nuomonių iš kolegų Helsinkyje, kad Baltijos šalys savinasi darbus ir investicijas“, – sakė T. Karotamas. Pastarasis pridūrė, kad tai sukuria tam tikrą turto persiliejimą iš Šiaurės šalių į Lietuvą, Latviją ir Estiją, todėl daugėja investicijoms skirtų lėšų.
Kaip vieną didesnių įvykių Baltijos šalių NT rinkose ekspertas įvardijo eurą. „Viena didesnių grėsmių NT vertei – valiutos svyravimų grėsmės, kurias euras iš esmės eliminuos“, – sakė fondo valdytojas.
Rinka bręsta
Baltijos šalys pamažu įsuka antrą komercinio NT ciklą, kuris remiasi racionalesniu vystytojų elgesiu. „Jei prieš krizę matėme biurų pastatus kylant kone bet kur, dabar tokios tendencijos bus retesnės – verslas nori tikslumo ir labiau užtikrintų investicijų galimybių“, – dėstė T. Karotamas.
Pastarasis pridūrė, kad yra ir kitų bręstančios rinkos požymių – bankai atidžiau kreipia dėmesį į finansuojamus projektus. „Vis dėlto reikia daugiau dėmesio skirti pastatų kokybei, ką liudija ir tragiški įvykiai Rygoje“, – tikino ekspertas.
„Baltijos šalių prekybos ir biuro patalpų rinka jau palieka atsigavimo periodą ir turėtų grįžti į augimą, tačiau tikslų laiką įvardinti pakankamai sunku“, –sakė NT valdymo fondo vadovas.
