„Euras yra ilgalaikis projektas. Ta nauda, kurią mes kaip Centrinis bankas, ekonominių tyrimų kompetenciją turintis subjektas, esame paskaičiavę, – kad vidutiniu laikotarpiu euro įvedimas darys teigiamą poveikį BVP. (...) Tad, mano galva, tai yra investicija“, - Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ penktadienį sakė V. Vasiliauskas.
Jis pripažino, kad euro įvedimas Lietuvai kainuos, bet tai bus vienkartinės išmokos.
„Be jokios abejonės, vienkartinės išmokos bus, nes tai yra pinigų reforma. Mūsų skaičiavimais, tos išlaidos būtų nuo 0,5 iki 0 ,7 proc. nuo mūsų BVP, tai yra, nuo 600 iki 900 mln. litų. Tas išlaidas patirtų tiek viešasis sektorius, tiek privatus“, - sakė V. Vasiliauskas. Pasak jo, Lietuvos bankas patirs 100 mln. litų išlaidų, susijusių su euru.
Keičiant litus į eurus...
V. Vasiliausko tvirtinimu, keičiant litus į eurus jokios panikos neturėtų būti, nes dauguma dalykų įvyks automatiškai.
„Sąskaitose litai pavirs į eurus per vieną sekundę. Žmonėms, kurie turi grynuosius, rekomenduojame įsinešti į sąskaitą (pinigus - red.), jeigu ne – laisvai galės litus pasikeisti pusę metų visuose bankuose – ir visa tai bus daroma nemokamai.“
Pinigus nemokamai keisti taip pat bus galima pašte pirmus du mėnesius po euro įvedimo, o pirmas dvi savaites parduotuvėje bus galima atsiskaityti litais, o grąžą gauti eurais.
Komentuodamas baimes, kad įvedus eurą kils kainos, V. Vasiliauskas sako, kad kainos keičiasi ne dėl to. Jis pateikia Estijos pavyzdį, kai 2011 metais, šaliai įsivedus eurą, kainos pakilo 4-5 proc., bet ir BVP paaugo maždaug 8 proc. Tad pajamos padidėjo daugiau, negu pakilo kainos. Kalbant apie Lietuvą, artimiausiais metais V. Vasiliauskas planuoja 1-2 proc. infliaciją, o tiesioginė euro įtaka kainoms, pasak jo, būtų 0,3 proc.
Eurozona – nebe krizės epicentre
„Iš tiesų paskutinius du metus, dalyvaujant ir tarptautiniuose forumuose, renginiuose, visų akys buvo nukrypusios į eurozoną kaip pasaulinės finansų krizės epicentrą. Paskutinį pusmetį visų akys nukrypusios kitur. Rinkos irgi padariusios išvadą, kad eurozona yra apsitvarkiusi“, - kalbėjo V. Vasiliauskas.
Jo teigimu, skaičiai sako, kad šiems metams eurozonai yra prognozuojamas nedidelis augimas – šiek tiek didesnis nei 1 proc. Tai esą rodo, kad situacija stabilizavosi.
Inkaras mūsų ekonomikai
Kalbant apie Lietuvos piniginį indėlį tapus euro zonos nare, V. Vasiliauskas sako, kad mokėjimas Europos finansinio stabilumo fondui nėra dovana:
„Tai yra 700 mlrd. eurų fondas, kurio įstatinis kapitalas – 80 mlrd eurų. Taip sakant, visos euro zonos šalys susimeta tam, kad tas fondas paskui investuotų į tas valstybes, kurios turi laikinų problemų ir negali pasiskolinti tarptautinėse rinkose. (...) Tai nėra parama ar labdara – tai fondas, į kurį tu investuoji ir iš kurio po ilgesnio laikotarpio gali tikėtis grąžos.“
Anot jo, Lietuvai, kaip mažai valstybei, yra naudinga dalyvauti Europos finansinio stabilumo fonde. Tai esą teigiamai paveiktų mūsų ekonomiką.
„Mes nesame Prancūzija ar ta pati Lenkija. Esame maža, atvira, eksportuojanti ekonomika, žiauriai priklausanti nuo tarptautinių rinkų. Dėl to mūsų ekonomiką yra žymiai lengviau įsiūbuoti nei didžiųjų valstybių. Dėl to buvimas visuose tuose mechanizmuose mums yra kaip tam tikras inkaras, kuris tą valtelę leidžia stabilizuoti vandenyne, kuris patiria audrų.“
