Dėl 2022 metų vasarį Maskvos pradėtos invazijos į Ukrainą ir pasaulinę prekybą apėmusios įtampos Briuselis sustiprino savo prekybos apribojimų arsenalą, siekdamas kovoti su, jo vertinimu, Europos ekonominiam saugumui kylančia rizika.
Karo Ukrainoje padariniai ypač skaudžiai smogė Europai, privertę bloką ieškoti alternatyvių energijos šaltinių. Dabar ji nori išvengti panašios pernelyg didelės priklausomybės nuo Kinijos, kuri dominuoja žaliųjų technologijų gamybos ir svarbiausių žaliavų srityje.
Trečiadienį bloko pareigūnai pristatė ekonominio saugumo dokumentų rinkinį, kurį sudaro penkios iniciatyvos, tarp jų – sugriežtintos tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo taisyklės ir pradėtos diskusijos dėl koordinavimo eksporto kontrolės srityje.
ES jau pasiūlė naujas taisykles, kurios, jos teigimu, yra būtinos, kad blokas išliktų konkurencingas perėjimo prie švariųjų technologijų laikotarpiu ir kad daugiau gamybos būtų perkelta į Europą.
„Šioje konkurencinėje kovoje Europa negali būti tik didžiųjų žaidėjų žaidimų aikštelė, turime sugebėti žaisti patys“, – sakė už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos narė Margrethe Vestager.
„Darydami tai, ką siūlome daryti, galime sumažinti riziką mūsų ekonominei tarpusavio priklausomybei“, – sakė ji žurnalistams Briuselyje.
Trečiadienį paskelbtas dokumentų rinkinys yra dalis ES siekio sumažinti riziką, bet ne atsiskirti nuo Kinijos. Tokį požiūrį aktyviai skatina Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„ES ir Kinijos santykių pokyčiai buvo šio ekonominio saugumo, kuris ES yra labai naujas dalykas, siekio varomoji jėga“, – sakė Mathieu Duchatelis, analitinio centro „Institut Montaigne“ tarptautinių studijų direktorius.
„Sutelkti dėmesį į rizikingesnius sandorius“
ES pareigūnai taip pat atmetė teiginius, kad paketas buvo sušvelnintas ir kad kai kurios iniciatyvos bus įgyvendintos per vėlai.
Viena iš iniciatyvų – peržiūrėti ES reglamentą dėl tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo, tačiau kituose siūlymuose rekomenduojama tęsti diskusijas, todėl kyla susirūpinimas, kad veiksmų gali būti imtasi per vėlai.
Pavyzdžiui, EK teigė norinti paskatinti tolesnes diskusijas, kaip geriau remti mokslinius tyrimus ir technologijų, kurios gali būti naudojamos ir civiliniais, ir gynybos tikslais, plėtrą.
ES taip pat nori, kad visos valstybės narės sukurtų patikros mechanizmus, pagal kuriuos vėliau investicijos galėtų būti stabdomos, jei manoma, kad jos kelia pavojų.
„Nesutikčiau, kad paketas yra susilpnintas“, – sakė ES prekybos komisaras Valdis Dombrovskis.
Vėliau jis sakė, kad ES nori „sutelkti dėmesį į rizikingesnius sandorius ir mažiau laiko bei išteklių skirti mažos rizikos sandoriams“.
Tikėtina, kad derybos pareikalaus iš EK sudėtingo balansavimo. Sprendimai dėl investicijų ir eksporto kontrolės priklauso nacionalinių vyriausybių kompetencijai, todėl Komisija turi vengti peržengti savo kompetencijos ribas.
Pakete taip pat rekomenduojama atkreipti dėmesį į „išeinančias“ investicijas, nes šiuo metu blokas neturi jokių priemonių joms tikrinti.
Baiminamasi, kad tokios investicijos į kai kurias pažangiąsias technologijas „gali sustiprinti karinius ir žvalgybos pajėgumus subjektų, kurie gali pasinaudoti šiais pajėgumais, kad sukeltų grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui“, teigė komisija, neįvardydama konkrečių šalių.
Komisija taip pat pasiūlė, kad 27 valstybės narės rekomenduotų priemones, skirtas mokslinių tyrimų saugumui didinti nacionaliniu ir sektorių lygmeniu.
Europos ekonominio saugumo svarba išaugo po birželį padarytų EK pareiškimų, kuriuose buvo atkreiptas dėmesys į didėjančią geopolitinę riziką pasaulyje, įskaitant karą Ukrainoje. Be to, Briuselyje susirūpinimą kelia didėjanti įtampa prekybos srityje visame pasaulyje.
Spalį ES paskelbė keturių ypatingos svarbos technologijų – pažangiųjų puslaidininkių, dirbtinio intelekto, kvantinės kompiuterijos ir biotechnologijų – sąrašą, kurios kelia didžiausią riziką, susijusią su technologijų saugumu ir nutekėjimu.
