Europos Sąjungos lyderiams nepavyko pasiekti didesnės pažangos rengiant kovos su vis gilėjančia skolų krize strategiją, nors finansų rinkos tikėjosi išgirsti apie ryžtingas priemones.
Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) pripažino, kad Paryžiaus pasiūlymas dėl Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) pertransformavimo į banką, kas leistų jam skolintis iš Europos centrinio banko (ECB), pasmerktas žlugti, nes nei Vokietija, nei ECB su šiuo pasiūlymu nesutiks.
"Nė vienas sprendimas nebus veiksmingas, jeigu nesulauks palaikymo iš visų Europos institucijų", - sakė Prancūzijos lyderis per spaudos konferenciją, surengtą kartu su Vokietijos kanclere Angela Merkel (Angela Merkel).
Pasak A. Merkel, ES turi du variantus, kaip padidinti 440 mlrd. eurų vertės EFSF, ir nė pagal vieną iš jų nenumatytas skolinimasis iš ECB.
ES valdininkų teigimu, pagal šiuos variantus numatytos dalinės garantijos iš EFSF naujųjų Italijos ir Ispanijos obligacijų pirkėjams, taip pat specialiosios kompanijos įsteigimas dalyvaujant Tarptautiniam valiutos fondui (TVF).
Vienintelis pažangos požymis derybose sekmadienį buvo ES lyderių susitarimas dėl Europos bankų rekapitalizacijos, kuri padėtų bankams išgyventi dėl euro zonos krizės patirtus nuostolius.
JAV, Kinijoje ir kitose pasaulio šalyse augant susirūpinimui dėl galimos žalos pasaulio ekonomikai, ES lyderiai turi viso labo tris dienas parengti kovos su krize, prasidėjusios prieš dvejus metus Graikijoje, strategiją.
Jie ketina apkarpyti Atėnų skolos naštą, sustiprinti Europos bankus, pagerinti euro zonos ekonomikos valdymą ir padidinti EFSF finansinę galią, taip siekdami užkirsti kelią krizės plitimui į kitas šalis. Bet kiekvienas šių sprendimų priimamas itin nelengvai.
Po septynias valandas trukusių derybų su ES lyderiais A. Merkel sakė žurnalistams, kad visi šie sprendimai, kurie turi būti priimti trečiadienį, nebus paskutiniai žingsniai kovoje su krize.
ES lyderiai paragino Italiją paspartinti ekonomines reformas, kad šalyje nepasikartotų panaši kaip Graikijoje situacija.