Trijų Baltijos šalių premjerai pirmadienį Vilniuje susitarė, kad elektros jungtis Baltijos jūroje bus tiesiama iš Švedijos į Lietuvą. Projektą lygiomis dalimis turėtų įgyvendinti Lietuvos, Latvijos ir Švedijos energetikos bendrovės.
Tai numatyta trijų premjerų pasirašytoje deklaracijoje. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į pasiektą pažangą bei techninius, finansinius ir ekonominius aspektus, rašoma dokumente.
"Baltijos šalys dar kartą įrodė, kad vardan bendro tikslo jos sugeba surasti visoms pusėms priimtinus sprendimus", - pabrėžė Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.
Jo teigimu, esant bendrai Baltijos šalių rinkai, klausimas, iš kur eis kabelis, nėra toks svarbus. Svarbiausias dalykas, anot jo, yra tas, kad projektas būtų įgyvendintas kuo greičiau: "Tai yra bendras visų trijų Baltijos šalių interesas. Šiandieninis susitarimas yra naudingas visoms projekte dalyvausiančioms šalims".
Už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Andris Piebalgas teigiamai įvertino susitarimą.
"Sveikinu šį susitarimą. Naujoji jungtis sudarys sąlygas Baltijos ir Šiaurės šalims prekiauti elektros energija. Tai pirmas konkretus pernai spalio mėnesį Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso (Žoze Manuelio Baroso - BNS) sukurtos Baltijos jūros šalių energetikos tinklų sujungimo aukšto lygio grupės darbo rezultatas", - sakė A.Piebalgas.
Europos Komisijos Energetikos ir transporto generalinis direktorius Matthias Ruete (Matijas Riūte) BNS sakė, kad kabelio vieta nėra pats svarbiausias klausimas - svarbiausia yra Baltijos šalių rinkų integracija.
"Svarbiausias klausimas yra rinkos integracija. Energijos tiekimo saugumas yra aktualus visoms šalims, todėl šis klausimas negali būti sprendžiamas vienos šalies naudai kitų sąskaita", -sakė M.Ruete.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai taip pat sutarė, kad vėliausiai iki 2013 metų pagal Šiaurės šalių elektros rinkos "Nordpool" modelį turi būti sukurta atvira ir skaidri bendra Baltijos šalių elektros rinka.
"Elektros rinką reikia pradėti kurti nedelsiant, turi būti padėtas taškas energetikos monopolijų dominavimui. Mums Lietuvoje reikia nedelsiant imtis realių, o ne popierinių veiksmų kuriant elektros rinką. Šia prasme mes jau atsiliekame nuo Latvijos, kuri jau gerokai toliau pažengė. Laisva elektros rinka reiškia, kad veiks konkurencija, visi vartotojai turės galimybę pasirinkti elektros tiekėją, o ne pirkti elektrą iš vieno tiekėjo kaip yra dabar. Kaip rodo Šiaurės valstybių patirtis, tai visų pirma bus naudinga elektros vartotojui, nes konkurencija sumažins elektros kainas", - sakė A.Kubilius.
Tikimasi, kad per kelerius metus sukurta bendra rinka ilgainiui bus integruota ir į Šiaurės šalių elektros rinką.
Anot A.Piebalgo, Europos Parlamentui ir Tarybai pritarus ekonomikos gaivinimo veiksmų planui, ES bus pasirengusi šiam projektui skirti didelę finansinę paramą, kuri siekia 175 mln. eurų (604 mln. litų). Deklaracijoje teigiama, kad šios lėšos bus panaudotos ne tik elektros jungties statybai, bet ir perdavimo tinklų stiprinimui Latvijos vakaruose.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerų A.Kubiliaus, Valdžio Dombrovskio ir Andruso Ansipo deklaracijoje taip pat pabrėžiama būtinybė paremti parengiamuosius darbus Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties tiesimui ir tęsti bendradarbiavimą įgyvendinant naujos atominės elektrinės Lietuvoje projektą.
Sutarta, kad iki gegužės 15 d. bus pateikta bendra paraiška dėl ES lėšų panaudojimo, o dar šią vasarą bus atliktas jūros dugno tyrimas. Prognozuojama, kad elektros jungtis į Švediją gali būti nutiesta per ketverius-penkerius metus.
Konferencijoje Vilniuje taip pat buvo aptarti Lietuvos-Lenkijos elektros tilto, naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimo ir kiti aktualūs regiono energetikos klausimai.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
