Pasak jų, verslas elektros suvartoja daugiau nei gyventojai.
„Yra dvi esminės priežastys, kodėl skiriasi maržos dydis gyventojams ir verslui. Pirma, tai yra kiekiai. Verslas vartotoja gerokai didesnius elektros energijos kiekius nei gyventojai. Dėl to tiekėjų aptarnavimo sąnaudos yra mažesnės“, – LRT radijui teigė „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė.
Ketvirtadienį ji BNS nurodė, jog kita mažesnių biržos planų maržų verslo klientams priežastis – verslo vartojimą lengviau prognozuoti, todėl tiekėjas patiria mažesnius kaštus prognozuojant vartojimo profilį, taip pat mažesni balansavimo kaštai.
Pasak „Elektrum Lietuvos“ Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, vidutinis įmonės verslo klientas vartoja apie 50–100 kartų daugiau elektros nei vienas buitinis vartotojas.
„Tai turime suprasti, kad skiriasi vartojimo kiekiai, skiriasi kliento vartojimo profilis ir tai automatiškai atsispindi galutinėje kainoje vartotojui“, – teigė A. Zatulinas.
„Palyginus gyventojus su mažai vartojančiu verslo klientu, marža verslo klientams yra netgi šiek tiek didesnė nei gyventojams. Jeigu gyventoją lyginsime su dideliu verslu, kur vartojimai yra nepalyginami su privačiu vartotoju (...) ten (verslui – BNS) marža yra mažesnė, nes dėl vartojamos elektros apimties operaciniai klientui tenkantys kaštai yra natūraliai mažesni dėl didesnio vartojimo“, – sakė „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.
Nepriklausomų tiekėjų atstovai neigia vartotojų įtarimus apie galimus įmonių tarpusavio susitarimus dėl gyventojams siūlomų su biržos kaina susietų planų maržos. Pasak jų, maržą taip pat šiek tiek gali lemti tiekėjų investicijos į rinkodarą bei sąskaitų siuntimo būdas.
