Nepriklausomų tiekėjų atstovai teigia, jog dar vienas termino nukėlimas būtų klaida, tai diskredituotų elektros rinkos liberalizavimo idėją bei dar labiau atitolintų aukštų kainų problemos sprendimą.
Vis dėlto kai kurie energetikos ekspertai sako, kad rinkos liberalizavimo atidėjimas galėtų būti svarstomas, taip siekiant dar kurį laiką reguliuoti kylančias energijos kainas bei padėti vartotojams susiorientuoti rinkose tvyrančioje sumaištyje.
Tačiau ar tai padėtų amortizuoti kylančias kainas, vieningo sutarimo tarp analitikų nėra.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė praėjusį trečiadienį Seime teigė, jog Energetikos ministerija kartu su rinkos dalyviais gali svarstyti, ar nevertėtų dar kartą atidėti elektros rinkos liberalizavimo antrojo etapo. Vis dėlto viceministrė ir tuomet, ir antradienį LRT radijuje pabrėžė, kad sprendimai bus priimti tik tada, kai bus aišku, koks galimas kainų augimas ir koks bus visuomeninis tarifas, kokia bus nepriklausomų tiekėjų pozicija – galbūt jie galėtų pasiūlyti konkurencingus tarifus.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas siūlė neversti likusių gyventojų rinktis nepriklausomų tiekėjų, nes reguliuojami vartotojai šiuo metu moka moka 17 centų už kilovatvalandę (kWh), o nereguliuojami, pasak jo, – beveik 30 centų.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas taip pat klausė, ar nėra svarstymų atidėti rinkos dereguliavimą. Anot jo, viena priemonių riboti kainų augimą galėtų būti pridėtinės vertės mokesčio lengvata, bet ji būtų daug efektyvesnė, kai rinkos kainos yra reguliuojamos.
Nepriklausomi tiekėjai: atidėti liberalizavimą būtų klaida
BNS kalbinti nepriklausomų elektros tiekėjų atstovai tvirtino tik iš žiniasklaidos sužinoję apie svarstymus galbūt dar kartą atidėti elektros rinkos liberalizavimo antrąjį etapą.
„Mums tai kaip siurprizas, nes nei buvo derinta pirmą kartą, kai buvo kalbama apie atidėjimą, nei dabar kažkas su mumis derino. Gal su visuomeniniu tiekėju („Ignitis“ – BNS) jie ir derino, bet pamirštama, kad rinkoje yra ir kitų dalyvių“, – BNS sakė bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
„Šitą žinutę (...) perskaitėme žiniasklaidos kanaluose. Kol kas tiesiogiai iš ministerijos ar kitų šaltinių kvietimo diskusijai ar aptarimui vertinti kitus scenarijus ar alternatyvas nebuvo. Labai tikimės, kad jeigu tokios mintys ir tokie svarstymai prasideda, tai greitu laiku mes kvietimo sulauksime ir pradėsime tas diskusijas“, – BNS teigė nepriklausomos energijos tiekėjos „Enefit“ generalinis direktorius Vytenis Koryzna.
Įmonių vadovai įsitikinę, jog sprendimas dar kartą atidėti elektros rinkos liberalizavimą būtų klaida. Anot „Elektrum Lietuvos“ direktoriaus M. Gigos, tai būtų problemos perkėlimas į ateitį, o aukštų elektros kainų perspektyva, pasak jo, rinkose buvo matoma dar praėjusį rudenį.
„Valdžia bandė tą bėdą, išaugusias kainas, paslėpti po kilimu, po stalu, po šluota ir apsimesti, kad jos nėra arba nustumti ją į ateitį, nes galbūt kažkas tada bus geriau. Ką mes sakėme (valdžiai – BNS) ir spalio mėnesį – iš kur jūs esate garantuoti, kad ta bėda nesitęs ilgiau ar nepadidės. Nes mes nematėme tokių gražių, šviesių perspektyvų, kaip ministerija ar reguliatorius mums bandė sakyti. Rinkos to nerodė, kad bus viskas taip nuostabiai gražu. Ir akivaizdu, kad mes dabar atsidūrėme tokioje situacijoje, kai ta bėda tapo dar didesnė“, – kalbėjo M. Giga.
V. Koryzna įsitikinęs, jog pakartotinis elektros rinkos liberalizavimo atidėjimas diskredituotų patį procesą, taip pat užkirstų kelią tvarios energetikos plėtrai.
„Jeigu dar kalbėsime apie tolesnį liberalizavimo nukėlimą, mes labai smarkiai diskredituojame visą liberalizavimo projektą ir, ko gero, vartotojai jau pradeda nebetikėti tuo liberalizavimu, ta nauda, ateinančia iš viso šito proceso“, – teigė „Enefit“ vadovas.
„(Nepriklausomų tiekėjų – BNS) vizijoje yra ne tik elektros tiekimas. Visi mes turime planus kaip klientus vesti tvarumo keliu ir labiau akcentuoti ir įdiegti ir saulės elektrines, elektromobilių krovimo sprendimus, elektrinius šildymo, vėdinimo įrenginius, kurie leistų atsisakyti iškastinio kuro ir pereiti prie švarios žalios elektros energijos. Jeigu mes sustabdome liberalizavimą, tai ir visi kiti veiksmai lygiai taip pat sustoja“, – pridūrė V. Koryzna.
Nesupranta kalbų apie konkurencingus tarifus
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius teigia, jog sprendimai dėl elektros rinkos liberalizavimo atidėjimo turėtų būti priimti atsižvelgus į tai, koks gali būti nustatytas tarifas reguliuojamiems vartotojams antrąjį pusmetį ir ar nepriklausomų tiekėjų kaina bus konkurencinga.
„Jeigu vis tik tas tarifas būtų nustatomas laikantis principo, kad jame būtų įvertinta ir suskaičiuota elektros energijos kaina, kuri yra panaši į rinkos kainą, manau, kad šioje vietoje tikrai liberalizavimo proceso atidėti nevertėtų, nes tokiu atveju reguliuojama kaina tikrai nebūtų ženkliai mažesnė arba mažesnė už nepriklausomų tiekėjų pateikiamus siūlymus ir šiuo atveju nepriklausomi tiekėjai būtų pakankamai konkurencingi šioje vietoje“, – sakė R. Pocius.
Be to, jis praėjusią savaitę sakė, kad valdžiai nesiimant jokių papildomų priemonių, elektros kainos reguliuojamiems buitiniams vartotojams nuo liepos didėtų iki 50 proc. BNS skaičiavimais, tuomet standartinis vienos laiko zonos tarifas siektų apie 25 centus už kWh. Šiuo metu jis yra 16,7 cento.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, kovo 17 dieną nepriklausomų tiekėjų siūlomi vienos laiko zonos tarifai svyravo nuo 22,1 iki 30,5 cento.
Nepriklausomų elektros tiekėjų vadovai BNS teigė nesuprantantys institucijų atstovų kalbų apie konkurencingus tarifus.
„Mūsų tarifai nėra tokie, kokių mes užsigeidžiame. Mūsų tarifai yra formuojami rinkos kainų“, – BNS teigė „Elektrum Lietuvos“ vadovas M. Giga.
„Labai keista formuluotė prilyginti rinkos kainas su reguliuojamomis kainomis, nes kas yra konkurencingas tarifas – jis bet kokiu atveju yra rinkos kaina paremtas tarifas. O reguliuojamas tarifas yra dirbtinai sumažintas tarifas, tą kainos skirtumą perkeliant į kitas kompensacines formas arba jį padengiant per ateities mokėjimus. Net nelogiškas yra toks lyginimas“, – BNS sakė „Enefit“ vadovas V. Koryzna.
„ Ar tiekėjai nori ir gali savo sąskaita elektros energiją tiekti žemiau negu rinkos kaina? Tai turbūt sunkiai įmanoma, nes tai nėra valstybės paramos modelis“, – pridūrė jis.
Valstybės valdoma elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ nekomentuoja svarstymų atidėti elektros rinkos liberalizavimą. Vis dėlto bendrovė teigė mananti, jog energetikos išteklių kainų augimo problemą galėtų spręsti ne liberalizavimo atidėjimas, o valstybės pagalba vartotojams.
„Bendrovės nuomone, ne liberalizavimo atidėjimas, o valstybės prisidėjimas prie kainų augimo kompensavimo galėtų padėti amortizuoti kainas ir spręstų kainų augimo problemą“, – BNS komentavo „Ignitis“, kuri yra ir visuomeninė, ir nepriklausoma elektros tiekėja.
Įmonė taip pat mano, kad elektros tiekėjams konkuruoti su reguliuojamomis kainomis būtų sudėtinga.
„Reguliuojamos kainos yra suformuotos pagal praėjusio laikotarpio kainų tendencijas ir neatspindi esamo laikotarpio kainų. Kaip matome tiek pagal kitų nepriklausomų tiekėjų, tiek pagal mūsų dabartinius kainų lygius, konkuruoti su reguliuojamomis kainomis yra sudėtinga“, – teigiama „Ignitis“ komentare.
Atidėjimas išgelbėtų vartotojus nuo sumaišties
BNS kalbinti analitikai idėją dar kartą atidėti elektros rinkos liberalizavimą vertina skirtingai.
Bendrovės „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad pakartotinas elektros rinkos liberalizavimo atidėjimas nepadėtų amortizuoti elektros kainų.
„Kuo didesnė konkurencija tarp tiekėjų, šiuo atveju tarp elektros tiekėjų, tuo didesnė motyvacija naujiems rinkos žaidėjams užimti tam tikrą savo nišą, kas teoriškai gali reikšti nebūtinai mažesnes elektros kainas, bet galbūt palankesnius elektros pardavimo planus klientams – įmonėms arba vartotojams“, – BNS teigė ekonomistas.
„Aš kaip tik sakyčiau, kad papildomų žaidėjų atsiradimas galėtų labiau padėti stabilizuoti kainas, nes tie nauji žaidėjai būtų linkę per labai trumpą laikotarpį gauti kuo daugiau naujų klientų, kad kuo greičiau būtų pasiektas atsiperkamumo lygis“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Ekonomistas prognozuoja, kad siekdama energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos ir papildomai investuodama į jos didinimą, Europos Sąjunga finansiškai netiesiogiai galėtų didinti elektros rinkos žaidėjų skaičių, taip „adekvačiame lygyje palaikydama elektros kainas“.
Tuo metu energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas palaiko idėją, kad elektros rinkos liberalizavimą vertėtų atidėti dar pusmečiui. Jo teigimu, Lietuvoje, palyginti su kaimyninėmis šalimis, procesas vėluoja ir vyksta netinkamu laiku – labai svyruojant elektros kainoms.
„Esame vėl tokiame etape, kada kainos vėl labai (...) pakilo. Pavasarį turėtų vėl nukristi. Žmonės pasimetę, daugelis tikrai nežino, ką čia daryti, daugelio nuomonė jau dabar yra labai bloga apie tą liberalizaciją“, – BNS teigė V. Jankauskas.
Todėl, eksperto teigimu, nepaisant geopolitinės situacijos nulemto kainų augimo, vartotojai gali galvoti, kad elektros kainų kilimą lemia būtent rinkos liberalizavimas.
„Mes tiesiog susigadinome liberalizacijos įvaizdį, nes tos šalys, kurios tai įgyvendino anksčiau, kaip Latvija ar Estija, tai ten klausimų jokių ir nekilo. Kadangi mes labiausiai netinkamu metu ėjome į liberalizaciją, žmonės galvoja, kad kainos kyla dėl to, kad liberalizacija – ne tik dėl karo ar panašiai“, – teigė V. Jankauskas.
Be to, pasak eksperto, atidėjus antrąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą būtų paprasčiau reguliuoti elektros kainas vartotojams.
„Dabar lengva tą (kainų skirtumą – BNS) suskaičiuoti, kada „Ignitis“ kainos yra nustatytos, nes visi žinome, kiek gyventojai moka, kokį tarifą ir tą skirtumą tarp rinkos kainos (...) ir kiek mokame, yra aišku, ir tas bus įdėta į tinklų tarifą. Jeigu bus keletas tiekėjų, tos kainos tada jau nėra nustatytos (...), tai nebus garantijos, kad tos kainos nebuvo sukeltos dirbtinai“, – mano V. Jankauskas.
Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys sako, jog atsižvelgiant į energetikos rinkose tvyrančią sumaištį bei siekiant padėti vartotojams susiorientuoti situacijoje, reikia diskutuoti dėl galimo elektros rinkos liberalizavimo atidėjimo.
„Yra daug sumaišties rinkoje ir esant tokiai sumaiščiai, tokiam milžiniškam kainų šokinėjimui, susivokti paprastam žmogui yra sunku. Jeigu būtų nuspręsta padaryti pauzę atidėjimo prasme, tai, aš manau, kad čia svarstytinas reikalas“, – BNS sakė V. Poderys.
„Vis tiek tai yra visaapimanti reforma, apimanti absoliučiai visus šeimos ūkius, visas šeimas ir šioje vietoje reikalingas visuomenės palaikymas ir supratimas, dėl ko tas yra daroma. Tuo pačiu norima, kad žmonės priimtų informuotą sprendimą ir ramiomis sąlygomis“, – pridūrė jis.
Vis dėlto V. Poderys teigė nemanantis, kad elektros rinkos liberalizavimo atidėjimas padėtų sumažinti kainas vartotojams.
„Dėl kainų amortizavimo aš nesu užtikrintas, ar tai padėtų. (...) Tą kainą vis tiek kažkas turės padengti – jeigu ne vartotojas, tai įmonė („Ignitis“ – BNS)“, – sakė Lietuvos energetikos agentūros vadovas.
Dauguma vartotojų nepriklausomų tiekėjų dar nepasirinko
Nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo data antros grupės vartotojams pernai rudenį buvo pratęsta pusmečiui – iki šių metų birželio vidurio, taip siekiant kiek sumažinti elektros kainų augimą gyventojams.
Seimui tuomet priėmus įstatymų paketą, skirtą amortizuoti drastišką energijos išteklių brangimą vartotojams, 1–5 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) per metus suvartojantiems buitiniams vartotojams, kurių yra beveik pusė milijono, nepriklausomą tiekėją leista pasirinkti iki šių metų birželio 18 dienos.
Likę – vadinamieji trečiojo etapo vartotojai, suvartojantys mažiau nei 1 tūkst. kWh elektros per metus, nepriklausomą tiekėją turės pasirinkti iki šių metų gruodžio vidurio. Jų yra daugiau nei 600 tūkst.
Kovo 16 dienos VERT duomenimis, nepriklausomo tiekėjo vis dar nėra pasirinkę 420,8 tūkst. (56 proc.) antrojo etapo bei 604,5 tūkst. (75 proc.) – trečiojo etapo vartotojų.
Kaip nepriklausomą tiekėją „Ignitis“ iki šiol yra pasirinkę 428,9 tūkst. (68,6 proc.) visų buitinių vartotojų, „Perlas energiją“ – 111 tūkst. (17,8 proc.), „Elektrum Lietuvą“ – 48,4 tūkst. (7,7 proc.), „Enefit“ – 34,5 tūkst. (5,5 proc.), kitus tiekėjus („EGTO energija“, „Birštono elektra“, Kauno termofikacijos elektrinė) – 2,5 tūkst. (0,4 proc.).
Nepriklausomo tiekėjo laiku nepasirinkusiems vartotojams „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) laikinai teiks garantinio tiekimo paslaugą. Tokiu atveju vartotojai turės mokėti 25 proc. didesnę nei praėjusio mėnesio vidutinė biržos kainą, taip pat papildomai su ESO turės atsiskaityti už elektros persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas.
Elektra daugumai reguliuojamų vartotojų nuo sausio pabrango apie 10 proc. Naujos kainos taikomos maždaug milijonui buitinių vartotojų. Neatidėjus tiekėjo pasirinkimo, elektra būtų brangusi labiau – apie 20 procentų.
