Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, mažesnes elektros kainas labiausiai lėmė vėsesni ir labiau vėjuoti orai, sumažėjusios gamtinių dujų kainos ir pasibaigę Švedijos branduolinių elektrinių remonto darbai.
„Vėsesnę nei įprasta liepą vidutinis elektros suvartojimas Lietuvoje mažėjo 2 procentais, palyginti su birželiu. Taip pat dėl permainingų ir vėjuotų orų vėjo jėgainės pagamino net 77 procentais daugiau nei birželį. O liepos 17 dieną 15 val. vėjo elektrinių valandinė generacija pasiekė rekordinius 784 megavatus. Dėl šių priežasčių importas į Lietuvą iš Lenkijos sumažėjo net 63 procentais ir visame importo kiekyje dalis iš Lenkijos sudarė tik 6 procentus“, – pranešime teigė L. Varanavičius.
„Šiemet saugyklų užpildymas liepos gale siekė virš 86 procentų dėl mažesnio vartojimo, šiltos žiemos ir stabilesnės padėties dujų rinkoje. Dėl to gamtinių dujų kaina dabar svyruoja apie 30–40 eurus už megavatvalandę, o elektros kaina maždaug tris kartus žemesnė nei prieš metus“, – pridūrė „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Latvijoje birželį elektros kaina buvo tokia pat kaip Lietuvoje, Estijoje buvo šiek tiek mažesnė ir siekė 80 eurų. Vokietijoje ir Prancūzijoje elektros kainos siekė 78 eurus. Lenkijoje, kur elektros kaina toliau išlieka brangiausia Baltijos jūros regione, ji siekė 115 eurų, o pigiausiose šiaurinėse Skandinavijos zonose elektros kaina svyravo apie 20 eurų.
Elektros suvartojimas Lietuvoje liepą preliminariai siekė 885 GWh – 2 proc. mažiau nei birželį.
Elektros gamyba per mėnesį Lietuvoje augo 13 proc. iki 441 GWh, o vietos elektrinės užtikrino 50 proc. šalies suvartojimo.
Vėjo elektrinių gamyba, palyginti su birželiu, liepą išaugo 77 proc. iki 168 GWh, saulės elektrinių ir hidroelektrinių liko panaši – atitinkamai apie 107 ir 57 GWh, tuo metu šiluminių elektrinių gamyba mažėjo 34 proc. iki 54 GWh.
Vėjo elektrinių gamyba liepą sudarė 38 proc. visos vietos gamybos, saulės elektrinių – 24 proc., šiluminių elektrinių – 12 proc., hidroelektrinių ir kitų elektrinių – po 13 proc.
Bendras importo srautas sudarė 57 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą siekė 669 GWh, – 4 proc. mažiau nei gegužę. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė apie 76 proc., iš Latvijos – 17 proc., iš trečiųjų šalių – 0 proc., o iš Lenkijos importuota apie 6 proc. Eksportas liepą augo 5 proc. iki 149 GWh.
Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 88 proc., o likę 12 proc. – į Latviją.
