Pasak jos, ypač aukštas elektros kainas lėmė praėjusią savaitę dėl atšalusių orų stipriai išaugęs elektros suvartojimas bei regione susidariusios išskirtinės aplinkybės.
Gruodžio 6-12 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 301 eurą už megavatvalandę. Latvijoje elektra brango apie 58 proc. iki 298 eurų, o Estijoje kaina išaugo 56 proc. iki 294,6 euro už MWh.
„Praėjusią savaitę Baltijos šalyse elektros energijos kainos šoktelėjo į neregėtas aukštumas. Beveik visą savaitę spaudęs šaltis išaugino suvartojimą net 7 proc. lyginant su praėjusia savaite. O trečiadienį buvo pagerintas ir maksimalaus valandinio suvartojimo rekordas, laikęsis nuo 2019 metų sausio mėnesio“, – pranešime teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Anot jo, taip stipriai išaugusi elektros paklausa sutapo su planuotais bei neplanuotais šiluminių elektrinių atjungimais visose trijose Baltijos šalyse.
„Dėl tokių išskirtinių aplinkybių rinkoje valandinė elektros energijos kaina Baltijos šalyse bei Suomijoje antradienį siekė net 1000 eurų už MWh. Ketvirtadienį-penktadienį Latvijoje pavykus greičiau nei planuota užbaigti šiluminės elektrinės remontą, o Lietuvoje išaugus vėjo generacijai kainos normalizavosi ir išliko panašios kaip ir Vakarų Europoje – apie 250 eurų už MWh“, – komentavo L. Varanavičius.
Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje išaugo 7 proc. iki 286 gigavatvalandžių (GWh), tuo metu gamyba šalyje sumažėjo 15 proc. iki 82 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 29 proc. šalies elektros energijos suvartojimo.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 31 proc. Lietuvoje generuotos elektros, vėjo jėgainės pagamino 28 proc., hidroelektrinės – 28 proc., o kitos elektrinės – 13 proc. elektros.
Vietinė gamyba praėjusią savaitę mažėjo, o didžiausią sumažėjimą fiksavo vėjo elektrinės, kurių gamybos rodikliai sumažėjo 29 proc., šiluminių bei kitų elektrinių gamyba sumenko apie 16 proc. Hidroelektrinių gamyba augo 8 proc.
