Daugiau apie tai – naujausiame tinklalaidės „Statybų gidas“ epizode.
Įsivertinkite vietą, kurioje stovės namas
Architektas Vladislav Gžybovski iš karto siūlo įvertinti įvairias aplinkybes – pavyzdžiui, kur stovės namas ir kokia bus jo aplinka. Jeigu namą supa pušys, o stogas yra sutapdintas, arba plokščias, kaip dabar mėgstama sakyti, turėkite omenyje, kad tokiam stogui reikės priežiūros. Nes pušų spygliai tikrai kris ant stogo, gali užkimšti lietvamzdžius ir pridaryti papildomų rūpesčių šeimininkams.
„Gal toks darbas lauks ne kasmet, gal pakaks užlipti ant stogo kartą per dvejus metus, bet spyglius tikrai reikės susirinkti, kad jie nepridarytų rimtesnių bėdų“, – sako architektas.
Tiesa, jis siūlo ir šiuolaikišką išeitį – virš namo pakelti droną ir pažiūrėti, kokia reali situacija ant stogo. Nes karstytis ant stogo – ne pats lengviausias darbas.
„Todėl dvišlaitis ar keturšlaitis stogas yra gerokai saugesnis sprendimas – lietvamzdžių latakus išsivalyti yra kur kas lengvesnis darbas, – sako architektas. – Būtent tokie inžineriniai sprendimai dominuoja, pavyzdžiui, pajūrio regione.
Aišku, tokį stilių diktuoja ir istorinės tradicijos, kai kuriais atvejais – griežti reikalavimai. Užtat Vilniaus ar Kauno regionuose stogų įvairovės kur kas daugiau. Viskas priklauso nuo to, koks namas projektuojamas.“
Kokią stogo dangą pasirinkti?
Modernesnės architektūros namų savininkai dažniausiai renkasi plokščius stogus, o mėgstantys klasiką – šlaitinius sprendimus. Pasak architekto, jeigu kalbame apie vieno aukšto maždaug 120-150 kvadratinių metrų naujos statybos namą, bene paprasčiausias ir pigiausias variantas būtų dvišlaitis stogas su metaline danga.
Už skardinį stogą kiek brangesnės būtų čerpės, bet jos atneša ir daugiau komforto: skardinis stogas apie lietų tikrai namų gyventojams primins gal ir ne pačiu maloniausiu garsu, o čerpės tikrai suteiks daugiau akustinio komforto.
„Bet tikrai yra žmonių, kuriems tas lašų barbenimas į stogą patinka. Jis mėgaujasi lietaus garsais, sėdėdamas terasoje ir tikrai nemato problemos dėl stogo dangos triukšmingumo“, – gyvenimiškais pavyzdžiais dalijasi V. Gžybovski.
Tiesa, skardinio stogo danga po maždaug 20 metų jau gali pradėti keisti spalvą. Aišku, viskas priklauso nuo gaminio kokybės, tačiau dažniausiai santykinai nebrangi danga neturės 40 metų spalvos garantijos. Kai renkatės dangą, 10 ar 20 metų laikotarpis atrodo labai ilgas, bet tas laikas bėga greitai – garantija jau ir pasibaigė, o stogo spalva nebeatrodo estetiškai.
Tuo tarpu čerpių estetiką ir ilgaamžiškumą puikiai iliustruoja senamiesčio stogai, kurie ir dabar atrodo patraukliai.
„Jeigu aš rinkčiausi dangą namui su dvišlaičiu ar keturšlaičiu stogu, tikrai rinkčiausi tik čerpes. Pavyzdžiui, derinyje su klinkerio danga fasadui toks namas ir po dviejų dešimtmečių atrodys solidžiai ir turės tikrai aukštesnę išliekamąją vertę“, – argumentuoja architektas.
Kokių klaidų vengti renkantis stogą?
Jis primena, kad kiekvieno statinio konstruktorius privalo apskaičiuoti statiniui tenkančias apkrovas taip, kad, pavyzdžiui, čerpinis stogas atlaikytų ir pusės metro šlapio sniego sluoksnio svorį.
Čerpėms svoris turbūt nėra iššūkis, bet jei namas – lengvų konstrukcijų, tikrai būtina įvertinti, kokia danga yra optimalus sprendimas. Beje, jis priklauso ir nuo Lietuvos regiono, nes pajūryje tikrai daugiau vėjuotų dienų, o Aukštaitijoje – tikėtina, gali būti kur kas storesnis sniego sluoksnis.
Dar vienas ne mažiau svarbus aspektas, kurį turėtų įvertinti būsimų namų statytojai, – tai saulės elektrinės. Jų modulius galima montuoti ant įvairių stogų, tačiau ne kiekviena danga leidžia saulės elektrines montuoti lengvai ir paprastai. Čia bene daugiausiai lankstumo turi namų su plokščiais stogais savininkai – tokia konstrukcija leidžia „pagauti“ ir optimalų saulės modulių posvyrio kampą.
„Šiuolaikiška bituminė prilydoma danga sutapdintų stogų šeimininkams turėtų užtikrinti ramų gyvenimą. Technologijos tikrai leidžia išvengti rizikos, kad ant stogo susikaupusi drėgmė netaptų baseinu ar bent jau dušu tavo virtuvėje ar svetainėje. Juk daugybė mūsų šalies daugiabučių yra su plokščiais stogais.
Taip, senoji technologija, naudota prieš kelis dešimtmečius, kėlė riziką viršutinių aukštų gyventojams, tačiau jeigu stogų dangos atnaujinamos dabar, net ir tų senųjų daugiabučių gyventojai gali būti ramūs – technologijos tikrai užtikrina sprendimus ilgiems metams.
Ir kalbam ne tik apie prilydomas dangas. Tikrai yra ne vienas sprendimas, kad per stogą vanduo neprasiskverbtų į vidų“, – sako architektas.
Tiesa, jis siūlo nepamiršti, kad tokių dangų priešu gali tapti gamta, tiksliau – paukščiai. Jiems kartais atsiranda noras snapu prakapoti stogo dangą: čerpės, skarda ar beasbestinio šiferio danga šiuo atveju būtų pranašesnė.
„Tačiau galutinė ramybė priklauso nuo rangovo: rinkitės patikimą įmonę ir kokybiškas medžiagas. Pamatams ir stogui tikrai nedera taupyti, tai dvi labai labai svarbios namo dalys. O pinigais vertindami kokybišką darbą, turbūt gausime panašią kainą, ar skaičiuotume dvišlaičiam, ar sutapdintam stogui reikalingas investicijas“, – sako architektas V. Gžybovski.
Daugiau apie stogų sprendimus tinklalaidės „Statybų gidas“ epizode, esančiame straipsnio pradžioje.
