Dar vienas valdančiųjų galvos skausmas – artėjantis ir bauginantis šildymo sezonas. Lietuvos vartotojai už šildymą sumoka beveik tris kartus daugiau nei už elektrą. Tačiau valdžia ir toliau visą savo dėmesį ir mokesčių mokėtojų pinigus siekia sutelkti būtent į elektros sektorių. Tuo metu ekspertai tikina, kad pertvarkius šilumos jėgaines, galėtumėme nemažai laimėti.
Prognozės, kad šį rudenį „Gazpromo“ dujų kainos šoks į viršų, pildosi. Energetikos kainų reguliuotojas konstatuoja, kad dujos 37 proc. brangesnės nei prieš praeitų metų šildymo sezoną. Jei netiks importuojama žaliava, šilumos kaina didės maždaug penktadaliu. Birželį premjeras sudarė darbo grupę, nurodęs jai išsiaiškinti, kokios galimybės sustabdyti šilumos brangimą, tačiau ši susirinko vos du kartus.
„Kol kas buvo aptarinėjami pagrinde ne darbo grupės, bet narių siūlymai, buvo veteranų, pono Cicėno, Vilniaus tarybos nario, buvo europarlamentaro Imbraso siūlymai pateikti, bet mes juos tik išklausėme“, - LTV „Savaitei“ sakė šilumos tiekėjų asociacijos viceprezidentas Romualdas Morkvėnas.
Taip plušant premjero darbo grupei, Energetikos ministras subūrė savąją, tačiau ką ji nuspręs, laikoma paslaptyje.
Tuo metu šilumos tiekėjai ir ekspertai ne pirmi metai ragina peržiūrėti energijos supirkimo kvotas. Tai subsidija energijos gamintojams, kuri dalijama iš viešuosius įpareigojimus atitinkančių paslaugų fondo. Jo lėšos surenkamos iš visų elektros vartotojų. Iš kiekvienos kilovatvalandės dabar fondui nubyra po 6 centus, taigi per metus – šimtai milijonų. Šiemet fondas planuoja surinkti 613 milijonų, daugiau kaip pusė pinigų teks Elektrėnų jėgainei. Šiemet jai nustatyta beveik dviejų teravatvalandžių kvota, tačiau jėgainė pagamins vieną teravatvalandę. Elektrėnuose kilovatvalandės kaina virš 30 centų, tačiau skaičiuojama, kad dėl trečdaliu pabrangusių dujų tikroji savikaina gali siekti ir 45 centus.
Teigiama, kad taip dosniai maitinama Elektrėnų jėgainė, nes turi užtikrinti valstybės elektros sistemų saugumą, tačiau kalbama, kad taip užtikrinamas naujo devintojo Elektrėnų energijos bloko finansavimas.
Daugiau nei milijardą litų kainuosianti projektą remia Europos Sąjunga, tačiau prisidėti turi ir pati elektrinė. Taigi, čia energetikos prieteliai pateko į savo pačių paspęstus spąstus. Energijos blokas nebus panaudojamas pilnai, nes ir dabar iš aštuonių teveikia vienas blokas. Energetikų miestui tereikia dešimtadalio Elektrėnų jėgainėje pagamintos šilumos, todėl ekspertai jau seniai įrodinėja, kad būtina remti kogeneracines elektrines, kurios tiekia šilumą miestams.
„Kogeneracija yra pats efektyviausias elektros gamybos būdas, šitą irgi visi puikiai žinom. Jeigu Elektrėnuose iš kuro pradinės energijos į naudingą elektrą verčiama apie 40 proc., tai vadinasi miestuose – Vilniuje, Kaune – verčia 90 proc. pradinės kuro energijos į galutinį produktą – šilumą ir elektrą“, - sako Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius.
Ekspertas siūlo pusę metų, kai reikia šildyti būstus, Elektrėnų elektros supirkimo kvotą atiduoti miesto termofikacinėms elektrinėms, iš jų elektrą supirkti už tokią pačią, kaip ir Elektrėnų, kainą – 30 centų už kilovatvalandę. Dabar termofikacinėse ji penkiais ar dešimčia centų mažesnė.
„Nedidinant elektros kainų, ta šiluma, kuri yra išmetama Elektrėnuose į ežerą, kad ją padovanoti vilniečiams, kauniečiams, panevėžiečiams, o sudarius tam tikrą fondą galima būtų ir paremti kitų miestų šilumos vartotojus. Tai didžiausia nauda, kuri šiuo metu be investicijų turi būti padaryta“, - sako R. Morkvėnas.
Tiesa, pasigirdo nuomonių, kad taip piginama šiluma sukels elektros kainų šoką, esą rėmimo pinigai perkeliami iš elektros į šilumos sektorių. Tačiau tai neigia energetines kainas kontroliuojanti komisija. Anot jos, Elektrėnų jėgainė gali neišnaudoti jai skirtos elektros supirkimo kvotos. Taip būtų sutaupyta apie šimtas milijonų litų - esą sutaupytų lėšų sąskaita elektra galėtų ir atpigti. Tokia galimybė buvo ir ankstesniais metais, tačiau ar elektra atpigo?
Į viešą diskusiją – kas brangs, kas pigs, premjeras veltis nenori. „Aš turiu pasakyti, kad mes svarstom visus variantus, ir panašius, kurie čia buvo įvardyti, bet tai ne vieninteliai variantai. Noriu priminti, kad iš pradžių Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas pateikė tokį siūlymą, kuris galbūt būtų geras vilniečiams, bet tas gėris būtų apmokėtas visų kitų Lietuvos vartotojų sąskaita“, - sako A. Kubilius.
