Apie tai ir kitas sėkmingo asmeninių finansų valdymo peripetijas Dzūkijos pagrindinėje mokykloje kalbėjo žinoma ekspertė „Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
Trečdalis gyvena šia diena
„Asmeninių finansų valdymas labai nesikeičia ir ekonomikos pakilimo, ir jos recesijos metu. Keičiasi tik strategija. Pastebėjome, kad prieš kelerius metus, prasidėjus pasaulinei ekonomikos ir finansų krizei, sumažėjo gyventojų pajamos, tačiau jie pakeitė savo įpročius ir pradėjo daugiau taupyti. Norėčiau pasakyti, kad taupymas – tik viena iš asmeninių finansų valdymo sričių", – kalbėjo O.Bložienė. Kitos sritys – draudimas, investavimas ir skolinimasis.
Kaip sakė instituto vadovė, pajutusi šiltesnius ekonomikos atsigavimo vėjus, dalis gyventojų lengviau atsipūtė – jokių taupymo, kaupimo ir investicinių priemonių šiuo metu neturi apie 37 proc. šalies gyventojų. Taigi, daugiau negu trečdalis tautiečių gyvena šia diena. Recesija jų dar neišmokė taupyti.
Paklausta, kiek litų vertėtų turėti juodai dienai netekus darbo ar atsitikus nelaimei, O.Bložienė tikino: „Vienas gali susirasti darbą ar kitus pajamų šaltinius greitai, kitam ir metų neužteks, tačiau tyrimais nustatyta, jog reikėtų turėti tiek pinigų, kad neblogindamas savo gyvenimo kokybės galėtum pragyventi 3–6 mėnesius. Kalbant apie taupymą, vertėtų prisiminti, kad laisvų pinigų atrandame tuomet, kai peržiūrime savo pajamas ir išlaidas, keičiame brangiai kainuojančius įpročius ar atsisakome nebūtinų poreikių. Paprastas pavyzdys – atsisakykite vienos cigaretės per dieną ir per metus sutaupysite 150 litų. Tai nėra daug, bet ir jos užtenka, kad pradėtume galvoti apie ilgalaikes kaupimo priemones."
Saugo nenumatytoms išlaidoms
Pasak O.Bložienės, apklausų duomenys rodo, kad gyventojai nėra linkę rinktis įvairesnių kaupimo priemonių negu jiems gerai pažįstamų. „Apie 32 procentai kaupiančiųjų turi indėlį banke, o trečdalis savo santaupas laiko namie. Dar didesnė dalis – apie 45 procentai – gyventojų savo santaupų neinvestuoja, neleidžia uždirbti pinigų, nes saugo jas nenumatytoms išlaidoms", – pasakojo ekspertė.
Ji pastebėjo, kad pinigų taupymo naudingumas nebūtinai priklauso nuo to, kiek asmuo uždirba. Daugeliui net dideles pajamas gaunančių asmenų sunku suderinti pajamas ir išlaidas taip, kad dar liktų pinigų kaupti. Didesnes pajamas dažnai lydi didesnės išlaidos, prabangesnis gyvenimas.
„Vienas buvęs šalies mokinių parlamento prezidentas man pasakojo, kad studijuodamas universitete galėjo išgyventi už 400 litų, o dabar, uždirbdamas dešimt kartų daugiau, vos suduria galą su galu. Tai rodo, kad savo asmeninius finansus reikia aktyviai valdyti, numatyti ilgalaikius ir trumpalaikius kaupimo tikslus", – ragino ponia Odeta.
Apie tai ir kitas sėkmingo asmeninių finansų valdymo peripetijas užvakar po pamokų Dzūkijos pagrindinėje mokykloje kalbėjo žinoma ekspertė „Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
Trečdalis gyvena šia diena
„Asmeninių finansų valdymas labai nesikeičia ir ekonomikos pakilimo, ir jos recesijos metu. Keičiasi tik strategija. Pastebėjome, kad prieš kelerius metus, prasidėjus pasaulinei ekonomikos ir finansų krizei, sumažėjo gyventojų pajamos, tačiau jie pakeitė savo įpročius ir pradėjo daugiau taupyti. Norėčiau pasakyti, kad taupymas – tik viena iš asmeninių finansų valdymo sričių", – kalbėjo O.Bložienė. Kitos sritys – draudimas, investavimas ir skolinimasis.
Kaip sakė instituto vadovė, pajutusi šiltesnius ekonomikos atsigavimo vėjus, dalis gyventojų lengviau atsipūtė – jokių taupymo, kaupimo ir investicinių priemonių šiuo metu neturi apie 37 proc. šalies gyventojų. Taigi, daugiau negu trečdalis tautiečių gyvena šia diena. Recesija jų dar neišmokė taupyti.
Paklausta, kiek litų vertėtų turėti juodai dienai netekus darbo ar atsitikus nelaimei, O.Bložienė tikino: „Vienas gali susirasti darbą ar kitus pajamų šaltinius greitai, kitam ir metų neužteks, tačiau tyrimais nustatyta, jog reikėtų turėti tiek pinigų, kad neblogindamas savo gyvenimo kokybės galėtum pragyventi 3–6 mėnesius. Kalbant apie taupymą, vertėtų prisiminti, kad laisvų pinigų atrandame tuomet, kai peržiūrime savo pajamas ir išlaidas, keičiame brangiai kainuojančius įpročius ar atsisakome nebūtinų poreikių. Paprastas pavyzdys – atsisakykite vienos cigaretės per dieną ir per metus sutaupysite 150 litų. Tai nėra daug, bet ir jos užtenka, kad pradėtume galvoti apie ilgalaikes kaupimo priemones."
Saugo nenumatytoms išlaidoms
Pasak O.Bložienės, apklausų duomenys rodo, kad gyventojai nėra linkę rinktis įvairesnių kaupimo priemonių negu jiems gerai pažįstamų. „Apie 32 procentai kaupiančiųjų turi indėlį banke, o trečdalis savo santaupas laiko namie. Dar didesnė dalis – apie 45 procentai – gyventojų savo santaupų neinvestuoja, neleidžia uždirbti pinigų, nes saugo jas nenumatytoms išlaidoms", – pasakojo ekspertė.
Ji pastebėjo, kad pinigų taupymo efektyvumas nebūtinai priklauso nuo to, kiek asmuo uždirba. Daugeliui net dideles pajamas gaunančių asmenų sunku suderinti pajamas ir išlaidas taip, kad dar liktų pinigų kaupti. Didesnes pajamas dažnai lydi didesnės išlaidos, prabangesnis gyvenimas.
„Vienas buvęs šalies mokinių parlamento prezidentas man pasakojo, kad studijuodamas universitete galėjo išgyventi už 400 litų, o dabar, uždirbdamas dešimt kartų daugiau, vos suduria galą su galu. Tai rodo, kad savo asmeninius finansus reikia aktyviai valdyti, numatyti ilgalaikius ir trumpalaikius kaupimo tikslus", – ragino ponia Odeta.
Nesutarimus lemia ir finansinė „neištikimybė"
Dažnoje šeimoje bandymai sustyguoti namų ūkio finansus kartais virsta į nuolat besisukantį nesutarimų ir diskusijų ratą. Pasak O.Bložienės, priežasčių gali būti įvairių – nesutarimus gali lemti ir skirtingas indėlis į šeimos biudžetą, ir tai, kad vienai pusei, dažniausiai moterims, tenka daugiau atsakomybės už šeimos finansus. Ginčų šeimoje objektu gali būti ir finansinė „neištikimybė". Atsiradus bankų kortelėms, apie trečdalis vyrų nuo sutuoktinės ar partnerės pradėjo slėpti dalį savo gaunamų pajamų. Moterys nuo vyrų dažnai slepia išlaidas avalynei, kosmetikai ir drabužiams. Natūralu, kad abi pusės turi skirtingų lūkesčių ir tai gali sukelti nesutarimų.
„Tinkamai valdyti šeimos biudžetą padeda nuolatinis bendravimas, bendras pajamų ir išlaidų planavimas, pasitikėjimas, saugumo jausmas. Svarbu nepamiršti, kad abu partneriai vienodai atsakingi už namų ūkio finansų valdymą. Į šį procesą vertėtų įtraukti ir vaikus. Apie 50 procentų vaikų nurodo, kad tėvai jiems – pavyzdys, kaip tvarkyti asmeninius finansus", – sakė O.Bložienė.
Gali sugadinti kredito biografiją
Kalbėdama apie skolinimąsi kaip pajamų šaltinį ekspertė pastebėjo, kad skolintis verta tik įsigyti turtui ir daiktams, kurie neša vertę, o ne tam, kas greitai nuvertėja, sakykime, automobilis.
Susitikime dalyvavusios mokytojos teigė, kad joms nerimą kelia tai, jog pilnamečiai vienuoliktokai ir dvyliktokai, nesuprasdami, ką daro, pradėjo imti greituosius kreditus, o kai kurių tėvai apie tai nė nežino. Mokiniai perka automobilius. Paklausti, kaip bendrovėms grąžins pinigus ir kosmines palūkanas, ne vienas sakė, kad nuo kreditorių slėpsis Anglijoje.
„Asmeninių finansų valdymo specialistai kartais vartoja tokį posakį – „noriu gyventi kaip kaimynas„. Tokie asmenys ima vartojamąsias paskolas, perka automobilius, baldus, vyksta į kalnus slidinėti, pamiršdami, kad kaimyno pajamos gerokai didesnės. Vartojamoji paskola – iliuzija, kad galiu gyventi geriau. Mokiniai, imdami greituosius kreditus ir laiku jų negrąžindami, gali visam gyvenimui sugadinti savo kredito istoriją. Finansuose sėkme pasikliauti neverta – juos reikia valdyti“, – savo pasisakymą baigė O.Bložienė.
Gediminas Vaitekūnas