Kuo toliau, tuo daugiau Lietuvos savivaldybių fiksuoja naujus susirgimų koronavirusu rekordus, juose skelbiamas karantinas, įvedami papildomi ribojimai gyventojams ir verslui.
Ekonomistai juos vertina skirtingai, tačiau sutaria, kad užsitęsęs neapibrėžtumas šalies ekonomikai gali turėti neigiamų padarinių.
Reikia dar griežtesnių ribojimų?
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas siūlė prisiminti pavasario situaciją.
„Tuomet valdžia labai greitai reagavo, jos sprendimai buvo skaudūs verslui, tačiau padėjo greitai suvaldyti situaciją. Todėl labai greitai karantino taisyklės ėmė laisvėti. Palaipsniui viskas grįžo į vėžias.
Žinoma, tada nukentėjo, maitinimo, turizmo sektoriai. Tačiau statybų, pramonės, gamybos sektoriai toliau vykdė veiklą ir jiems pasisekė, kad šalyje nebuvo viruso protrūkio“, – teigė ekonomistas.
Pasak jo, dabar irgi reikia galvoti plačiau. Tenka pristabdyti kai kuriuos verslo sektorius, kad galėtų veiklą vykdyti kiti, didesni verslai, turintys didesnį skaičių darbuotojų.
„Įvairiose įmonėse daugėja sergančių koronavirusu, tai stabdo jų veiklą. Todėl kur įmanoma, reikia taikyti griežtesnius ribojimus tam, kad būtų išsaugoti stiprieji verslo sektoriai, kurie varo šalies ekonomiką į priekį.
Tad šiuo metu Vyriausybės ribojimai tikrai nėra per griežti ir tikėtina, kad augant užsikrėtusiųjų skaičiui jie dar griežtės“, – sakė T. Povilauskas.
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad šiuo metu Vyriausybės įvesti ribojimai neturės tokio poveikio, kokį turėjo visuotinis karantinas.
„Tačiau šiuo metu labai daug blaškymosi, trūksta aiškumo ir konkretumo. Nors panašią situaciją rastume daugelyje Europos šalių. Šios žiūri viena į kitą ir neapsisprendžia, kurios pavyzdžiu vadovautis. Imti pavyzdį iš Švedijos, ar visgi grįžti prie visuotinio karantino.
Tačiau galiausiai Lietuva pasirinko tarpinį variantą, įveda tam tikrus ribojimus, bet šis pasirinkimas yra ydingas, nes sukelia labai daug neapibrėžtumo“, – komentavo ekonomistas.
Pasak Ž. Maurico, aiškesnių valdžios sprendimų ko gero reikėtų laukti pasibaigus rinkimams ir susiformavus naujai valdančiajai koalicijai.
„Tai gali būti tiek griežtesni ribojimai, tiek trumpas visuotinis karantinas suvaldyti situacijai. Tačiau prieš priimdama bet kokius sprendimus valdžia turi juos paaiškinti visuomenei, kitu atveju bus daug neapibrėžtumo ir nepasitenkinimo.
Be to, šiuo metu situacijos rimtumas vertinamas tik vienu rodikliu, t. y. koronaviruso atvejų skaičiumi. Tad savivaldybės gali ieškoti būdų, kaip tai apeiti. Juk kuo daugiau testuojame žmonių, tuo daugiau turime susirgimų atvejų. Taigi savivaldybės, kurios nenorės uždaryti ekonomikos, gali tiesiog mažiau testuoti gyventojų. Todėl reikėtų pagalvoti, kaip to išvengti“, – aiškino Ž. Mauricas.
Anot ekonomisto, šiuo metu situacija kitokia nei buvo pavasarį.
„Tada visų akys buvo pilnos baimės, o paskelbtas karantinas gyventojus nuramino. Dabar jau žinome, kaip kovoti su koronaviruso pandemija, tad galima taikyti švelnesnius ribojimus“, – pastebėjo Ž. Mauricas.
Nukentės tiek paslaugų, tiek gamybos sektoriai
Ekonomistas Marius Dubnikovas pastebėjo, kad bet koks ribojimas veikia verslą ir visuomenę.
„Labiausiai vėl nukentės maitinimo, viešbučių ir turizmo verslai. Jeigu vasaros pradžioje jie tikėjosi greitesnio atsigavimo, dabar akivaizdu, kad sudėtinga situacija tęsis ilgiau negu daugelis galvojo.
Dar nukentės ir tie verslui, kurių darbuotojai užsikrės virusu ir negalės kurį laiką dirbti. Juk ne visos įmonės gali dirbti nuotoliniu būdu. Tokį darbo pobūdį dažniausiai renkasi paslaugų sektorius. O pavyzdžiui, produktus kuriančios ir gamybą vykdančios įmonės, kurių darbuotojai sirgs, turės mažinti gamybos pajėgumus, o tai joms atneš ir finansinių nuostolių“, – aiškino ekonomistas.
Vyriausybės įvesti ribojimai
Portalas tv3.lt primena, kad spalio 21 dieną Vyriausybė paskelbė lokalų karantiną Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Švenčionių rajono teritorijose.
O nuo spalio 28 d. nuspręsta įvesti karantiną dar 8 savivaldybėse.
Karantinas skelbiamas Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kauno miesto, Kelmės rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Telšių rajono, Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijose.
Šiose savivaldybėse gyventojams draudžiama būriuotis, vietomis privaloma dėvėti apsaugines kaukes, apribojamas prekybos ir paslaugų vietų darbas.
Be to, visoje Lietuvoje norint patekti į viešojo maitinimo įstaigas būtina jose registruotis.
Apsauginės veido kaukės
Minėtų savivaldybių teritorijose asmenys vyresni nei 6 metų viešosiose vietose (tiek atvirose, tiek uždarose) privalės dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones).
Šis reikalavimas netaikomas asmenims, kai jie sportuoja; aukšto meistriškumo sporto pratybose ar varžybose dalyvaujantiems aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistams, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo instruktoriams ir teisėjams; viešojo maitinimo įstaigose sėdint prie stalo ar baro, taip pat paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke; atlikėjams renginių metu; neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei.
Šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį; už gyvenamosios vietovės (miestų, miestelių, kaimų, viensėdžių, sodininkų bendrijų) ribų ir kai šalia nėra kitų asmenų 20 metrų spinduliu, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus).
Kultūros, laisvalaikio, pramogų ir sporto įstaigų lankymo ribojimas
Kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigose bus ribojamas paslaugų gavėjų ir kitų lankytojų srautas – užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m paslaugos teikimo vietos patalpų plotas, tenkantis vienam paslaugos gavėjui arba kitam lankytojui, ir tarp personalo, paslaugų gavėjų ar kitų lankytojų užtikrinamas ne mažesnis kaip 2 metrų atstumas. Šis reikalavimas netaikomas aukšto meistriškumo sporto pratyboms.
