Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį pritarė tokioms Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama pagerinti verslo aplinką ir mažinti administracinę naštą.
Jeigu Seimas pataisas priims iki Kalėdų, pakeitimai įsigaliotų nuo 2023 metų kovo.
Pataisas pristačiusi ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė patikino, kad užtektų tokius duomenis fiksuoti vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS), nes metalų atliekų perdirbimo pajėgumai nėra dideli ir statistinės informacijos poreikį gali patenkinti vien GPAIS duomenys.
Atlikusi pataisų antikorupcinį vertinimą Specialiųjų tyrimų tarnyba pastabų nepateikė.
Antikorupcinio vertinimo buvo paprašęs „valstietis“ Arvydas Nekrošius, pasak kurio, leidžiant metalų supirkėjams nebeteikti informacijos taps paprasčiau slėpti mokesčius.
Dabar metalų supirkėjai departamentui turi teikti informaciją apie alavo, aliuminio, cinko, švino, plieno, vario, bronzos, žalvario, ketaus ir nikelio laužą.
Didžioji dalis Lietuvoje susidarančių metalų atliekų yra eksportuojama. 2021 metais iš jų produktus gamino devyni atliekų tvarkytojai. Pernai 5 proc. šių atliekų buvo perdirbta Lietuvoje, apie 83 proc. išvežta, o įvežta apie 590 tūkst. tonų, iš kurių apie 4 proc. perdirbta šalyje, o apie 89 proc. išvežta.
