Žmonės matyt iš tikrųjų nori "lanksčiai, vitaliai, imliai" ir gerai gyventi. Bet štai, monetarinis tarpininkas - pinigų sistema - bankrutuoja. Visi nori pinigų, o jų - nėra! Bet gal esminė ekonominė gerovė slypi ne pinigų kiekyje, bet konkrečiuose paklausos ir posiūlos santykiuose - kitaip tariant, ekonominėj ekosistemoj. Žinoma, kai pinigų srautas yra galingas, visiems atrodo gerai - intensyvus apsikeitimas paslaugomis ir prekėmis vyksta savaime, vien iš "tobulo" godumo. Bet esminė gerovė vis dėlto slypi apsikeitimu paslaugomis (kitaip tariant, kooperacijoj). Pinigai ir konkurencija tėra "nepakeičiami" tarpininkai, gan stabilūs bendradarbiavimo užtikrintojai. Gal Kapitalizmas mums ir prižadėjo, kad apie nieką rūpintis nereikia, tik apie pinigus. Bet Kapitalizmas tokių pažadų (gerovės visiems netingintiems) dar niekad neištesėjo. Vis kažkas užstringa kaip tik tuo metu, kai viskas atrodo bene puikiausiai.

Lietuvai sunku konkuruoti būtent finansinėmis (kapitalo) galiomis - net keista, kad mes taip entuziastingai priimame aršios globalizacijos taisykles. Mūsų paslaugas ir prekes pasaulis vargu ar dosniai vertins kokį nors ilgesnį laiką. Tad finansinis kapitalo tarpininkas mus dažnai paves. Bet ar tikėtis palaimos vien iš "dosnių" investuotojų yra vienintelis gyvenimo būdas? Vėsiau žiūrėkime į "žūtbūtines" konkurencijas, BNP ar produktyvumo statistikas; nesvaisčiokim per daug apie "opportunities from crisis" ar "creative destruction". Tos aklos mokesčių mažinimo, vartojimo, paskolų ar "equity" vertinimo lenktynės taip įsismagino labai neseniai, ir ne vien Lietuvoje. Tokie "neišvengiami" konkurencijos mastai laikėsi labai trumpai, ir štai jau tie patys konkurencijos parametrai neturi jokios prasmės. Krizėje yra svarbiausia išlikti, išgyventi - ir tai nebūtinai reiškia rūpinimasi kitų žlugdymu. Esminis dalykas yra vis dėlto išsaugoti kuo daugiau savo ekonomikos "ekologinių" santykių - net jeigu tai reikštų kažkiek priartėjimo prie natūralio ūkio. (Pasidomėkite "peer to peer financing" ar "credit clearance unions".) Jei batsiuvys ir picų kepėjas maloniai nori apsikeisti prekėmis, jų įsiskolinimas ar maži pelnai neturėtų tam trukdyti. Ne vien pinigingi ponai nusipelno geriausių paslaugų.

"Kaip visi žinome, trečias kelias šiuo metu uždarytas – bankai turėjo tokių sunkumų, kad tarpbankinio kredito rinka bemaž visai užgeso..."
Verslo ir eksportuotojų skatinimui pats geriausias dalykas būtų žemos palūkasno, todėl vyriausybė ir CB visų pirma turėtų sukurti geras kreditavimo sąlygas.
Šiandien, kaie ECB mažina palūkanų normas, LT palūkanų normos kyla į neregėtas aukštumas. Būtent tai ir kirs visiems gamintojams ir eksportuotojams.

Devalvacija palies ne tik bankus, bet ir desimtis, net simtus tukstanciu pasiemusiuju busto paskolas. Dauguma nebeturetu tiesiog jokios kitos iseities. Beveik visi jas paeme eurais.

suprantu tamstos ikarsti
bet apart skardinio puodelio skambesio zodis " skatinti" nieko nereiskia
uztenka pasiziureti i mokestinius istatymus ir pasidaro aisku kodel protingi fabrikantai gamyklas isveze i azija o mus paliko su pigiomis banku palukanomis pigioms savo " eksportinems " prekems pirkti .

Galvok ką rašai. Mokesčiai pas mus nėra ypatingai dideli.
Problema kad per daug importuojame, nors patys visko daug gaminame. Kažkoks pasipūtimas, tuštybė verčia pirkti prekes su "garbingais" ženklais Sony, Panasonik, Samsung, Beko ir pan., įsivaizduojant, kad Kinijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ar dar kokioje nors Turkijoje pagaminta prekė yra "krūčiau" už vietinės gamybos. Prekybininkai prie to taip pat prisideda, neprekiaudami lietuviška produkcija, arba, geriausiu atveju, nukišdami ją kur nors į apatines lentynas. Taip jie patys atima darbo vietas iš savo pirkėjų, t.y. per savo kvailumą kerta šaką, ant kurios sėdi.
Už visą tą importą, kuris daug metų gerokai viršijo eksportą, dabar atėjo laikas sumokėti - ir lito stabilumu, ir žmonių gyvenimo lygiu ateityje.

O pats straipsnis - vienas geriausių Lietuvoje pasirodžiusių "krizinių" straipsnių. Geriausias apibendrinantis teiginys: "Vadinasi, mums svarbiausia ne paklausą skatinti (tai skatins importą, o importuoti mes ir be skatinimo sugebame), bet pasiūlą (tai ir eksportą didins, ir realųjį vartojimą šalyje). "
Autoriui - pagarba.

apie koki eksporta importa galima kalbeti jei prie tokiu mokesciu bet kokia veikla netenka prasmes
gal tegul konservai pradeda statyti valstybines imones ir grizta prie planines - komandines ekonomikos

"Mūsų ekonomika tebėra lanksti, vitališka, imli. Jai bet kuri pagalba duos didelį efektą. Eliminavus žmones su nešvariomis rankomis ir visomis priemonėmis šalinant kliūtis konkurencijai (viena iš priemonių čia būtų vėsesnis reagavimas į prašymus apsaugoti nuo užsienio konkurencijos), pagalba verslui tikrai duos regimą efektą. "

O neeliminavus žmonių su nešvariomis rankomis, koks bus efektas? Ne toks, kaip visada?

Kažkaip visai ir nepastebėjau jokio eliminavimo. Kada jis įvyko?

dar vienas labai sveikas autoriaus straipsnis. Dėl pasiūlos ir eksporto (vs vartojimo skatinimas) pritariu visom keturiom :)

Ar pakaks ryžto pažaboti monopolijas - kur galima, priversti "atsiskiest" (mažinti rinkos koncentraciją) kur ne - bent jau apriboti kaštų pūtimą ir pelnus, pamatysim netrukus. Nepadarius to per pirmą pusmetį, valdžia rizikuoja baigt patarnavimu oligarchams. Tą beje atviru tekstu ką tik pasakė ir Grybauskaitė.

Normaliam versle darbo užmokestis neaugs, nebus iš ko. Gal tik taip greit nemažės valiutos vertė (tuo pačiu ir realusis DU, ir nedidės konkurencingumas) kaip pas kaimynus.

Greičiau - įpratę mažiau dirbti ir daugiau gauti, negaudami daugiau galim dirbti daugiau ir nepradėti, kol gyveninmas rimtai neprispaus. T.y. realus darbo našumas (ne tas, kuris skaičiuojamas per suvartojimą) nedidės, o sukuriama/suvartojama vertė mažės.

elgtis kaip Venesuela ?

na, tai vienas kita paneigti sugebam? Siulom ka nor tokio ko paneigti neišeis :)) pvz.: išbuožint maximinius :))