Bankininkas Arturas Feiferas nurodo, kad vangiai atsigaunant kreditavimui iš krizės išbristi sunkiau.
– Bankai neskuba dalyti kreditų ir laukia, kol verslas pasigirs geresniais rezultatais. Investuotojų nedžiugina neigiamos pasaulinės ekonomikos tendencijos. Kaip vertinate dabartinę Lietuvos finansinę padėtį? – „Balsas.lt savaitė“ teiravosi A. Feifero.
– Finansus kontroliuoja bankų politika. Jų noras kredituoti arba nekredituoti verslą atsiliepia visai ekonomikai. Matau, kad dabar bankų kreditų strategija keičiasi.
Mano nuomone, 2011-ieji bus tie metai, kai nustos trauktis paskolų portfelis ir gal šiek tiek paaugs, nes 2009–2010 metais bankai nieko naujo nekredituodavo, o tik atsiimdavo pinigus. Dabar nuotaikos šiek tiek pasikeitė. Atsisukama ne tik į didelius klientus, kurie ir taip neblogai gyvena, džiaugiasi geru pinigų srautu, įgyvendina didelius projektus, bet atsisukama ir į smulkųjį bei vidutinį verslą, sugebėjusį išgyventi per šį sunkmetį.
Prognozės nedžiugina
– Dažniau girdime apie gerėjančią kreditavimo padėtį. Ar šios žinios optimistinės?
– Palūkanų normos buvo gana žemos pernai ar šių metų pradžioje, tačiau jos didės. Matėme ir Europos centrinio banko sprendimus, kai palūkanų norma buvo padidinta. Manėme, kad verslui lengviau nebus.
O bankų politika yra tokia, kad jie patys šiandien pradeda konkuruoti ir mažinti savo maržas, teigiamai veikia verslininkus. Aišku, vis dar sunku gauti kreditą, nes juntamos blogos finansinės padėties 2009–2010 metais padariniai.
Bankai, turėdami omenyje blogą finansinę padėtį, ir šiandien nelabai gali išduoti kreditų. Situacija pagerės gal tik antrąjį pusmetį, kai verslas parodys geresnius teigiamus rezultatus. Didelio atsigavimo tikrai nematau, ypač jei tikimasi greito atsigavimo.
– Kokių tendencijų įžvelgiate, koks bus išėjimas iš krizės?
– Jeigu lyginsime skaičius nuo 2009 metų tragiško kritimo, tai faktas, kad fiksuojamas kelių procentų ekonomikos augimas, kaip manoma dabar, visiškai didelio stimulo nerodo.
Atsigavimas pirmiausia būna moralinis – nuotaikų. Verslininkai ir gamintojai žiūri į rinkas, mato galimybes ir galvoja apie kokias nors naujas investicijas.
Taip pat matome, kad daugiau sudaroma įmonių įsigijimo sandorių, vyksta susijungimas, ko anksčiau iš esmės nebuvo. Matyti, kad įmonės žiūri ir į plėtrą.
Manau, atsigavimas bus lėtas ir jį stabdys bendra bloga situacija.
Kur investuoti?
– Kaip vertinate investavimo sąlygas Lietuvoje?
– Lietuvoje pagal investicijų lygį geriausios yra vadinamosios „Blue Chip“ kompanijos, į kurias verta investuoti. Tai geriausios kompanijos, turinčios didžiausią apyvartą, stabilų pelną, mokančios dividendus ir neturinčios problemų su bankais.
Iš esmės investuoti į akcijas, žaliavas šiuo metu gana rizikinga. Jeigu žiūrėsime nuo 2008 metų, tai jos siekia „pikines reikšmes“. Potencialo dar brangti nelabai įžvelgiu. Mat veikia fundamentalūs dalykai ir visų šalių finansinės problemos, biudžeto deficitas, pradedant Pietų Europa ir baigiant Amerika, optimizmu nekvepia, bet žmonėms vis tiek reikia kur nors investuoti, kad bent apsaugotų turto vertę nuo infliacijos.
Galima rinktis bankų išleistus vertybinius popierius, kurie duoda fiksuotą grąžą, yra susieti su geru užsienio įmonių akcijų portfelio krepšeliu bei pateikiamas akcijų vertės mažėjimo draudimas, kad net nukritus akcijų vertei 30–50 proc. punktų, būtų atgaunamas investuotas kapitalas su 10–15 proc. metine grąža.
– Kokioje padėtyje atsiduria lietuvis investuotojas?
– Pradedantis lietuvis turėtų pagalvoti, kokiam terminui jis nori investuoti ir koks jo rizikos apetitas. Pradedančiajam reikėtų pasirinkti kelias sritis, susidaryti investicinį portfelį iš tam tikrų fondų ar fondų fondų, gali tiesiogiai investuoti į akcijas, obligacijas.
Iš esmės tokios patrauklios investavimo srities Lietuvoje negalėčiau įvardyti, nes jos nematau. Nėra taip, kad investuok čia ir bus viskas labai gerai.
– O kokios patyrusių investuotojų nuotaikos?
– Patyrę investuotojai žaidžia savo rinkose. Patraukli dabar yra Rytų ir Centrinė Europa, tarp jų ir Rusija, kur, kylant naftos kainai, viskas aktyvėja.
Taip pat matau perspektyvą Kinijoje. Ilgai kalbėta apie galimą burbulą, bet Kinijos valdžia susitvarkė su tuo. Jie sugeba suvaldyti padėtį, todėl vertinu ją taip pat kaip perspektyvią rinką.
