Mažų parduotuvėlių savininkų teigimu, apyvartas mažino ir krizė, ir netoliese pastatyti didieji prekybos centrai, tad skaičiuojamas kiekvienas išlaidų litas. Todėl ir leisti pirkėjams susimokėti kortele – per didelė prabanga, todėl žmonės čia moka tik grynaisiais.
„Pasižiūrėjom, kad mums labai nuostolinga, labai didelius procentus ima bankai“, – sako parduotuvės bendraturtė Dalia Joniškienė.
Smulkieji prekybininkai skaičiuoja: norint leisti pirkėjams mokėti kortele, reikia interneto, kortelių skaitytuvo, o tai kainuoja, ir dar dalį sumos kaskart tektų atriekti tarpbankiniam mokesčiui. Šis Lietuvoje siekia vidutiniškai apie 1 proc. operacijos vertės. Tas procentas įskaičiuojamas į prekės kainą.
Prekybininkų teigimu, nebranginant prekių, atsiskaitymai kortelėmis nuostolingi. O kelti kainų irgi negalima, neliks pirkėjų.
Kai kurių parduotuvėlių savininkai išeities sako ieškantys kelerius metus. Tad Europos Komisijos idėja, anot jų, yra labai laiku ir vietoje, ir net pranoksta lūkesčius. Komisija praėjusią savaitę pasiūlė sumažinti tarpbankinius apsikeitimo mokesčius: už atsiskaitymą debeto kortelėmis jie neturėtų viršyti 0,2 procento, kredito kortelėmis – 0,3 proc. nuo mokamos sumos.
„Manau, kad mus, ko gero, tenkintų, jog būtų mažiau kaip pusė procento, o gal pusė procento. Tada jau galėtumėm galvoti, nes yra klientų, atvykstančių iš kitų miestų, norinčių čia apsipirkti ir prašančių susimokėti kortele“, – teigia individualios įmonės savininkė Irena Malinauskienė.
Bankininkai sako, kad Briuselio siekis taip skatinti žmones mažiau naudoti grynųjų – sveikintinas, nes mokėti kortele – saugiau ir inovatyviau. Bet prieš įteisinant pertvarką, būtina viską apgalvoti. Priešingu atveju, vartotojai nepajus jokio pokyčio, o situacija pagerės tik prekybininkams. „Lietuva yra šalis, kur VISA ir „MasterCard“ taiko klientams aukštą mokestį.
Bankai tada galėtų mokėti mažiau ir taip sutaupyti. Bet nemokamų pietų nebūna. Jeigu tas mokestis bus sumažintas ir bus nuostolingas paslaugų teikimas, tai arba jos nebus teikiamos, arba atsiras kiti mokesčiai.
Kitų šalių patirtis rodo, kad tas mechanizmas suveikė būtent taip, kad vartotojams buvo perkeltos tos sąnaudos, nors mažmenininkai gavo tam tikrą sąnaudų sumažinimą ir padidėjo jų pajamos“, – aiškina Bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Bankų atstovo teigimu, mokėjimų kortelių mokesčių reguliavimą buvo įvedusi Ispanija, Australija ir Jungtinės Valstijos. Rezultatai nebuvo tokie, kokių laukta.
Europos Komisija tiki, kad naujovė sumažins prekybininkams ir pirkėjams už kortelių aptarnavimą tenkančią naštą. Idėją toliau aptarinės Europos Parlamentas.
Irma JANAUSKAITĖ, Lidija JANKAUSKIENĖ, LRT televizijos naujienų tarnyba
