LB duomenimis, didžiąją dalį licencinės veiklos pajamų ir apyvartos generavo 10 didžiausių įstaigų (8 proc. sektoriaus įmonių) – jos šiemet gavo beveik 84 mln. eurų pajamų (65 proc. rinkos), jų apyvarta siekė 84 mlrd. eurų (70 proc. rinkos).
Tuo metu 26 įmonių (21 proc. rinkos) apyvarta nesiekė 50 mln. eurų, 63 įstaigų (51 proc.) pajamos iš licencinės veiklos buvo mažesnės nei 1 mln. eurų.
LB teigimu, sektoriaus įstaigų klientų lėšų dalis, laikoma centriniuose bankuose, per metus sumažėjo šeštadaliu iki 955 mln. eurų, o bankuose ir kitose kredito įstaigose – 3 proc. iki 594 mln. eurų.
Išduota viena licencija, trys atšauktos
Taip pat beveik keturis kartus – iki 682 mln. eurų augo dalis įstaigų lėšų, investuotų į finansinį turtą, o tai, banko teigimu, rodo žymiai padidėjusią sektoriaus rinkos ir likvidumo riziką.
„Besiplėtojant sektoriui pastebime ir padidėjusią veiklos riziką. Tokiomis sąlygomis įstaigos turėtų siekti didesnių kapitalo pakankamumo veiklos rodiklių, kad sustiprintų savo kapitalo šarvą“, – pranešime sakė LB Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų priežiūros skyriaus vadovas Denas Jonas Gadeikis.
Jo teigimu, šiemet pirmą kartą per trejus metus visos sektoriaus įstaigos vykdė nuosavo kapitalo reikalavimus.
Kovo pabaigoje licencijas turėjo 80 e. pinigų įstaigų ir 43 ir mokėjimų įstaigos. Per ketvirtį buvo išduota viena nauja licencija, atšauktos trys.
