Druskininkuose baigiami biokuro katilinės projektavimo ir pradėti biokuro katilo statybos darbai. Šiluma, naudojant biokurą, kurorto gyventojams bus pradėta gaminti po metų.
Į naujos biokuro katilinės įrengimą kurorte bus investuota beveik 12 mln. litų. Beveik 6 mln. litų buvo gauti iš Europos Sąjungos (ES) fondų, o likusios lėšos yra Druskininkų šilumos ūkio valdytojo UAB „Litesko“.
Intensyviai ieškoti galimų finansavimo šaltinių biokuro katilo statyboms Druskininkų savivaldybė pradėjo prieš septynerius metus, tačiau galimybė gauti finansavimą iš ES fondų atsirado tik prieš trejus. Savivaldybės taryba nedelsiant priėmė sprendimą dėl paraiškos teikimo, bet tik šių metų pradžioje, po 4 metų laukimo, buvo gautas dalinis finansavimas biokuro katilo statyboms.
Šį pavasarį buvo organizuotas viešasis konkursas dėl biokuru kūrenamo vandens šildymo katilo įrengimo kurorte. Konkurse varžėsi 4 bendrovės, o jį laimėjo mažiausią kainą ir geriausią pasiūlymą pateikusi įmonė.
„Šiuo metu visi darbai vyksta pagal suplanuotą grafiką. Artimiausiu metu bus išmontuotas senasis jau nusidėvėjęs vandens šildymo katilas, o jo vietoje bus pastatytas naujos katilinės priestatas. Neabejoju, kad darbai bus baigti laiku ir jau kitą šildymo sezoną druskininkiečių butai bus šildomi pigesne iš biokuro gaunama energija“, − sako Remigijus Viniarskas, UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ direktorius.
Prognozuojama, kad įrengus biokuro katilinę šildymo kaina Druskininkuose mažės apie 4 ct už kWh., o naujoje biokuro katilinėje bus pagaminama šiek tiek daugiau nei pusė miestui apšildyti reikiamos energijos.
Pasak Druskininkų mero ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Ričardo Malinausko, tam, kad, biokurą panaudojus šilumos gamybos procese, sumažėtų šilumos kaina vartotojams, būtina valstybės ar ES struktūrinių fondų parama, kuri turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. investicijoms reikalingos sumos. „Jeigu investicijas į Druskininkų biokuro katilo statybas šilumos tiekimo įmonė būtų atlikusi vien tik savo ar skolintomis lėšomis, efektas būtų buvęs abejotinas – šiluma gyventojams tikrai nebūtų atpigusi, nes investicijos sąnaudos būtų įtrauktos į šilumos kainą“, − situaciją komentavo R. Malinauskas.
Ieškant alternatyvių sprendimų, kurie padėtų sumažinti šilumos kainas, Druskininkuose buvo organizuojami susitikimai su Lietuvos mokslų akademijos mokslininkais, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bei biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ ekspertais, taip pat Lietuvos generalinės urėdijos atstovais, miškininkais, dujininkais. „Deja, diskutuojant paaiškėjo, kad stebuklingo recepto, leidžiančio kardinaliai pakeisti situaciją, nėra. Viskas atrodo gražiai, kol neįsigilinama į problemos esmę. Aišku, prieš kiekvienus rinkimus atsiranda „stebukladarių“, žadančių sukurti receptus, leidžiančius sumažinti šilumos kainą, tačiau po rinkimų niekas jokio recepto taip ir nepasako. Žinoma, Druskininkų savivaldybė nuolatos ieško visų įmanomų galimybių atpiginti šilumos gamybą ir jeigu tik atsiras technologija, galinti tai užtikrinti, iškart bus imtasi veiksmų jai įdiegti“, − teigia R. Malinauskas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šilumos kainos Lietuvoje yra panašios į daugelio Europos šalių, tačiau skirtumas yra toks, kad mūsų šalyje atlyginimai ir pensijos yra 4-5 kartus mažesni nei Vakarų Europoje, todėl gerokai didesnę pajamų dalį turime skirti mokesčiams už šilumą.