Visgi kai organizatoriai paskelbė draudimą žaidynes stebėti žiūrovams iš užsienio, žmonės, dirbantys Japonijos turizmo sektoriuje skaičiuoja nuostolius.
Ekspertai sako, kad šio draudimo poveikis bus mažas, palyginus su žymiai didesniu pandemijos poveikiu, ir pabrėžia, kad turizmas gali atsigauti, gyvenimui grįžtant į įprastas vėžes.
Tačiau šis sprendimas yra didelė netektis sektoriui, kuris iš olimpiados tikėjosi daug, ypač po svaiginamo verslo augimo per 2019 metų Pasaulio regbio čempionatą.
„Spėju, kad svečiai iš užsienio nebus įleisti mažiausiai iki rugsėjo. Turi žiūrėti į priekį ir planuoti į priekį, kad valdytum verslą“, – sakė T. Ishii.
„Jei reaguosi emocionaliai dėl kiekvieno pokyčio, tau nepavyks išsilaikyti“, – pridėjo ji.
Ruošdamasi turistų antplūdžiui, T. Ishii dvigubai išplėtė savo viešbučio restoraną ir atnaujino senovinį interjerą bei virtuvę.
„Galvojau, kad kitąmet dėl olimpinių žaidynių viskas eis tik aukštyn ir aukštyn, – sakė ji naujienų agentūrai AFP. – Staiga nieko nebeliko.“
Pasaulio regbio čempionatas 2019-aisiais Japonijai padėjo užsitikrinti rekordinį skaičių lankytojų iš užsienio – 31,9 milijono. Tikėtasi, kad 2020 metais šis skaičius išaugs iki 40 milijonų.
Tačiau pernai kovą dėl koronaviruso pandemijos buvo įvestos griežtos sienų kontrolės taisyklės, kurios beveik visiškai visiškai užvėrusius duris turistams iš užsienio, o Tokijo olimpinės žaidynės buvo nukeltos į ateinančius metus.
„Dideli nuostoliai“
Bendrovės „Tokyo Rickshaw“, organizuojančios ekskursijas rikšomis Tokijo istoriniame Asakusos rajone, direktorius Yui Oikawa tikėjosi, kad Olimpinės žaidynės, kurios prasidės liepą, atneš milžiniškus pardavimų skaičius ir klientų iš viso pasaulio.
„Buvau liūdnas ir nusivylęs... bet negali stovėti vietoje“, – sakė jis ir pridūrė, kad jo bendrovė įvedė griežtas higienos priemones, siekdama išlaikyti bent jau vietinius klientus.
„Vertiname šį laikotarpį kaip metą didinti jėgas“, – pridėjo Y. Oikawa ir pridūrė, jog darbuotojai tobulina bendravimo su klientais įgūdžius ir gilina žinias apie vietovę.
Organizatoriai tikėjosi parduoti žiūrovams iš užsienio 630 tūkst. bilietų į olimpines žaidynes. Japonijos vyriausybė tikėjosi, kad olimpiada į šalį pritrauks 600 tūkst. lankytojų.
Tačiau, pasak tyrėjų, olimpinių žaidynių žiūrovų atnešamas ekonominis pakilimas yra dažnai pervertinamas. Lapkritį tyrimų įmonė „Capital Economics“ įvertino, kad žiūrovų išlaidos tikriausiai būtų siekusios 95 mlrd. jenų (736 mln eurų) – tai lygu 0,2 proc. Japonijos BVP.
Sprendimas dėl vietinių žiūrovų draudimo dar nėra priimtas, bet, anot Nomuros tyrimų instituto ekonomisto Takahide Kiuichi, žmonių skaičiaus ribojimai ir užsienio aistruolių nebuvimas galėtų reikšti maždaug 200 mlrd. jenų (1,55 mlrd. eurų) nuostolį.
„Tai nėra pakankamai didelis [praradimas], kad pakreiptų Japonijos ekonomiką, tačiau vis tiek šiek ekonominiai nuostoliai yra dideli“, – ataskaitoje rašė jis.
Kambariai užeigoje
Trečia didžiausia pasaulio ekonomika, per koronaviruso aptemdytus 2020-uosius susitraukusi 4,8 proc., šiemet ieško kitų būdų augti – nuo eksporto plėtros iki vyriausybės skatinamųjų priemonių.
Panašu, kad turizmo sausra toliau tęsis, net kai pasibaigs ekstremalioji padėtis, kuri buvo įvesta dėl koronaviruso ir kurios metu barai ir restoranai turi anksčiau užsidaryti.
Kelionės šalies viduje suintensyvėjo 2020-ųjų antroje pusėje dėl kontroversiškos vyriausybės kampanijos, kuri buvo nutraukta gruodžio pabaigoje, kai padidėjo sergamumas COVID-19.
Visuomenės apklausos rodo, kad dauguma japonų palaiko žiūrovų iš užsienio draudimą, o ekonomistai sako, kad šalis turėtų tikėtis, jog padidėjęs vartojimas paskatins ekonomikos augimą, silpnėjant pandemijai.
Tuo tarpu turizmo sektoriui šiuo metu belieka tikėtis geresnių dienų.
„Dėl to negalima nieko kaltinti“, – sakė Hideyuki Sato, Japonijos riokanų ir viešbučių asociacijos aukšto rango direktorius.
„Kai tai baigsis ir kelionės atsinaujins, tikime, kad turizmo Japonijoje tarptautinė paklausa bus didelė“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Užeigos savininkė T. Ishii tebėra užsiėmusi: mokosi naujų receptų ir dalinasi savo naujais kulinariniais kūriniais su nuolatiniais klientais iš užsienio.
Ji išsilaiko dėl valstybės paskolų, bet verslininkės viltys dėl ateities yra prislopintos nerimo dėl jos finansų padėties ir abejonių, ar turizmas atsigaus.
„Uoliai dirbsiu, kad grąžinčiau, ką pasiskolinau, bet labiau nerimauju, kad gali nutikti vėliau“, – pridūrė ji.
