Vis daugiau Lietuvos gyventojų spjauna į sunkmetį ir šiemet kalėdinėms dovanoms pasiryžę pinigines praverti plačiau nei pernai, skelbia sociologų atliktos paklausos. Tačiau optimizmu trykštančias prognozes paneigia dovanų pardavėjai – iki didžiųjų metų švenčių nebelikus nė porai savaičių nuo lentynų nešluojami nei papuošalai, nei suvenyrai.
Koreguoja mados tendencijas
Prekybininkai žada šiemet gana vargingą Kalėdų Senelio maišą. Į jį daugiausia įkris per akcijas išpirktų ar vos kelis litus tekainuojančių simbolinių dovanų.
Panevėžio centre įkurtos juvelyrinių prekių parduotuvės „Žaliasis koralas“ darbuotojos džiaugiasi, jei iš dešimties pasižvalgyti užsukusių klientų nors du įsigyja papuošalų.
„Nors ir praėjusieji metai buvo prastoki, bet šįmet dar prasčiau. Žmonės ateina, pasižiūri ir, pasiguodę, kad neturi tiek pinigų, išeina arba nusiperka vieną kitą smulkmenėlę“, – teigė parduotuvės atstovė Vanda Šukienė.
Juvelyrai pastebi, kad ekonominė krizė pakoregavo ir mados tendencijas. Prieš porą metų bene populiariausia kalėdinė dovana būdavo ne vieną šimtinę kainuojantys aukso dirbiniai. Pastaruoju metu į madą sugrįžo gerokai pigesni sidabriniai papuošalai.
Pasak V.Šukienės, šįmet pirkėjai sutinka už dovaną mokėti vidutiniškai 50 litų.
Jos nuomone, kalėdinė prekyba apmirusi ne vien dėl sunkmečiu sumenkusių pajamų, bet ir konkurentų naudojamų psichologinių triukų – ieškantieji dovanų susivilioja siūlomomis iš pirmo žvilgsnio solidžiomis nuolaidomis, nors galutinė gaminio kaina netgi didesnė nei akcijų neskelbiančiose parduotuvėse.
Kalėdoms apsipirko rudenį
„Dorado“ parduotuvės administratorė Renė Oksaitė pažymi, kad šįmet pirkėjai išsiskiria itin praktišku požiūriu į dovanas. Paklausiausi kalėdiniai pirkiniai – nebrangūs akcijiniai indai: arbatiniai, dubenėliai. Pardavėjus stebina šįmet vangus susidomėjimas dovanų čekiais. Iš paklausiausių dovanų prekių sąrašo sunkmetis išstūmė ir brangokus papuošalus.
„Turtingieji Kalėdoms apsipirko dar lapkričio pradžioje, kai parduotuvėje pasirodė naujausios šventinės prekės. Tuomet išpirko ir po kelis šimtus litų kainuojančius vienetinius indus. Dabar perka labai nedaug ir už mažesnes sumas – puodukus, dekoruotus Kalėdų Seneliu, ar taures už kelis litus, nebrangius dubenis, svarbiausia, kad prekės kaina neviršytų 50 litų“, – tvirtina R.Oksaitė.
Išskirtinių dovanų pardavėjams per dieną apsilankančius pirkėjus skaičiuojant ant pirštų, kalėdinį bumą tvirtina jau pajutę didieji prekybos centrai. Pasak „Rimi Lietuva“ atstovės ryšiams su visuomene Jovitos Bagdonaitės, artėjant šventėms išaugęs buitinės technikos, žaislų pardavimas.
„Maximos“ parduotuvėse aktyviausia prieš Kalėdas knygų ir žaislų prekyba.
Pasak prekybos tinklo įvaizdžio komunikacijos departamento direktorės Linos Muižienės, manoma, kad šiemet dovanoms išleidžiamos sumos neturėtų skirtis nuo pernykščių – vidutiniškai iki 50 litų vienai dovanai.
Seneliui reklamos nereikia
Kad dovanų maišas šįmet nebus nei pustuštis, nei skurdus, viliasi ir pats Kalėdų Senelis. Raudonus kailinius prieš didžiąsias žiemos šventes apsivelkantis Edvardas Lukšas kvietimų pas vaikus stoka nesiskundžia – per savaitę sutaręs dėl devynių vizitų, nors atsiliepusiųjų į jo skelbimą buvo ir daugiau.
„Man net reklamos beveik nereikia – užteko kartą skelbimą į laikraštį įdėti“, – trina rankas E.Lukšas.
Kalėdų Senelio valandos įkainis – 100 litų, tačiau vyriškis tikina dažniausiai nusileidžiantis besiderantiesiems. „Ar dovanos mano maiše bus brangios, dar nežinau, bet jei žmonės randa 100 litų Kalėdų Seneliui, dovanoms, manau, irgi nepagailės“, – įsitikinęs jau šį šeštadienį į pirmąjį iškvietimą skubėsiantis senelis.
Skatina optimistinės kalbos
„Swedbanko“ Asmeninių finansų instituto užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad planuojančiųjų šiemet šventiniams pirkiniams išleisti daugiau nei pernai šoktelėjo net penkiskart. Tai yra optimistiškiausias rezultatas per pastaruosius trejetą metų – dar pernai lietuviai išlaidas dovanoms mažino bene labiausiai visoje Europoje.
Praėjusių metų lapkritį pasiryžusieji šventėms išleisti daugiau nei užpernai tesudarė 2 proc. apklausos dalyvių. Šiemet labiau nei 20009-aisiais išlaidauti perkant kalėdines dovanėles ar ruošiant šventinį stalą nusiteikę net 11 proc. apklaustųjų.
Banko Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės Odetos Bložienės nuomone, kalėdinėms dovanoms šiemet plačiau pinigines gyventojai praverti pasiryžę ne dėl to, kad gyvena sočiau, bet veikiami optimistinių kalbų apie besitraukiantį sunkmetį.
„Nors vidutinis darbo užmokestis per pastaruosius du ketvirčius šiek tiek didėjo, realaus pajamų augimo, kuris leistų labiau padidinti šventines išlaidas, gyventojai dar tikrai nejaučia.
Sprendimui dovanoms išleisti šiek tiek daugiau nei pernai veikiausiai įtakos turi gerėjantys lūkesčiai dėl ateities, tai yra kalbos, kad recesija baigiasi, kad auga bendras vidaus produktas“, – pažymi O.Bložienė.
Iš politikų ir ekonomikos ekspertų lūpų girdimos optimistinės ateities prognozės, pasak O.Bložienės, žmones skatina šventėms išleisti atidėtus pinigus.
Tačiau ekspertė pažymi, kad poreikis taupyti ir atsargumas niekur nedingęs: tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų vis dėlto linkę šventinių pirkinių biudžeto nekeisti, o jį mažinti planuoja kiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų. Pernai tokių buvo net 60 proc.
Tačiau 12 proc. apklausos dalyvių Kalėdas ir Naujuosius šiemet švęs skurdžiai – tiek žmonių šventiniams pirkiniams neišgali išleisti nė lito.
Lietuviai planuoti neišmoko
Apklausų rezultatai rodo, kad keturi iš dešimties gyventojų Kalėdoms perka praktiškas dovanas, tačiau iš anksto jomis pasirūpina tik kas septintas.
Praktiškumas renkant dovaną ypač ryškus vyresnio amžiaus gyventojų grupėje. Tokioms dovanoms pirmenybę teikia vyresni nei 46-erių gyventojai, taip pat sukūrusieji šeimas, įgijusieji aukštesnį išsilavinimą bei gaunantieji didesnes pajamas. Jaunimas iki 25-erių metų linkęs pirkti spontaniškai ir idėjų dovanoms ieško atėjęs į parduotuvę.