Daiva Savickienė
Penkerius metus iš duobės lipę panevėžiečiai pagaliau gali džiaugtis bent kiek pakilusiais atlyginimais, tačiau lengviau atsikvėpti dar nepajėgia.
Po kelerių metų pertraukos Panevėžio apskrities gyventojų piniginės kiek papilnėjo – trečiąjį šių metų ketvirtį atlyginimai čia augo sparčiausiai. Tačiau tai nereiškia, kad už tuos pinigus galime įsigyti tiek, kiek ir prieš keletą metų.
Panevėžyje ūgtelėjo daugiausia
Statistikos departamentas skelbia, kad vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, augo visų apskričių įmonėse, įstaigose ir organizacijose (be individualiųjų įmonių).
Daugiausia vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis padidėjo Panevėžio apskrityje – 4,7 procento. Marijampolės ir Telšių apskrityse augo po 3,3 procento, Šiaulių – 2,9 procento. Manoma, kad tokį darbo užmokesčio padidėjimą lėmė didesnės darbų apimtys, sezoniškumas ir kita.
Per trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo beveik visose savivaldybėse. Tarp tų, kuriose labiausiai jis išaugo, minima ir Panevėžio miesto savivaldybė. Jos teritorijoje darbo užmokestis per tą laiką padidėjo 106 Lt ir kiek atsiliko nuo Kazlų Rūdos (132 Lt), Pakruojo rajono (115 Lt) savivaldybių.
Vidutinis mėnesinis neto (gaunamas į rankas) darbo užmokestis apskrityse kito panašiai kaip ir bruto. Trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, į rankas gaunamas darbo užmokestis labiausiai išaugo Panevėžio (67 Lt), Telšių (50 Lt), Marijampolės (45 Lt) ir Kauno (44 Lt) apskrityse.
Per metus vidutinis mėnesinis bruto ir neto darbo užmokestis išsaugo visose apskrityse, o labiausiai – Panevėžio (atitinkamai 8,6 proc. ir 8 proc.).
Palyginti trečiąjį šių metų ketvirtį su antruoju, beveik visose savivaldybėse padaugėjo darbuotojų. Tačiau šešiose, tarp jų ir Rokiškio rajono, jų sumažėjo.
Po penkerių metų
Toks atlyginimų augimas yra tam tikras ženklas, kad neblogos tendencijos laukia ir kitąmet. SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė sako, kad visoje šalyje atlyginimai ūgtelėjo 6,2 procento. Tas augimas jau apčiuopiamas, nes infliacijos lygis šalyje gana žemas. Manoma, kad tokį algos ūgtelėjimą statistinis lietuvis turėtų pajusti.
Kas lėmė, kad Panevėžio apskrityje atlyginimai trečiąjį šių metų ketvirtį augo sparčiausiai šalyje, sunku atsakyti. V. Tauraitės manymu, įtakos turėjo ir tai, kad padaugėjo sezoninio darbo. „Panevėžyje yra santykinai daugiau nei šalies vidurkis statybos įmonių“, – tvirtina vyriausioji analitikė. Tiesa, atlyginimų augimas nėra toks, koks buvo prieš dešimtmetį, kai per metus alga padidėdavo po 20 ir daugiau procentų.
„Dabartinėmis sąlygomis uždarbio augimas apie 10 procentų nėra mažai“, – teigia V. Tauraitė. Tačiau tas augimas piko, koks buvo prieš krizę, dar nėra pasiekęs. „Penkerius metus lipome iš duobės. Perkamoji galia toli gražu dar nėra tokio lygio, kokio buvo, ji mažesnė daugiau nei dešimtadaliu“, – paaiškina analitikė. Pasak jos, net ir pakilus atlyginimams neįperkame tiek, kiek anksčiau.
Specialistės teigimu, toks augimo tempas kaip dabar buvo tik 2008-ųjų pabaigoje ir 2009-ųjų pradžioje. Nors nedarbas didelis, tačiau kai kurių sričių specialistų itin trūksta. Tai ir skatino darbuotojų atlyginimų augimą. Pastarosiomis dienomis prabilta ir apie tai, kad yra tikimybė, jog įmonėms šie metai bus pelningesni, taigi išauga tikimybė gauti premijas.
Pasak V. Tauraitės, dabar verslininkų lūkesčiai nepalyginti didesni nei prieš metus. Jie leidžia sau truputį atsipalaiduoti, nes tiki, kad kitais metais daugiau investuos. Analitikė neatmetė galimybės, kad ir premijos gali būti didesnės.
Londone uždirbti pinigai
UAB „Pas Katiną“ direktorius Jonas Katinas abejoja, kad panevėžiečiai gyvena geriau. Nors dažnai deklaruojama, kad gyvenimas gerėja, tačiau realybė kiek kitokia.
Jo teigimu, neseniai šalyje buvo atlikta apklausa: teirautasi, ar pagerėjo gyvenimas. Trečdalis žmonių atsakė nejaučiantys jokių pokyčių, trečdalis – kad dabar gyvena prasčiau, o trečdalis – kad geriau.
Nors jau kurį laiką žmonių kišenės pilnesnės, tačiau, verslininko manymu, tai veikiausiai į Lietuvą atostogoms grįžtančių tautiečių parvežti užsienyje uždirbti pinigai.
„Pinigai uždirbti Londone ir kitur. Pagyvėjimas yra, ko gero, dėl tų užsienietiškų pinigų“, – svarsto J. Katinas.
Pasak verslininko, jei valdžia kitaip sutvarkytų darbo jėgos apmokestinimą, žmonės gautų daugiau, būtų galima iki 1 500 Lt kelti minimalią mėnesinę algą. Dabar, jei norima, kad žmogus gautų į rankas tūkstantį litų, „ant popieriaus“ turi būti apie 1 700 Lt.
Sumažėjo, bet...
Augant pajamoms turėtų mažėti gaunančiųjų socialinę paramą. Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas sako, kad jų sumažėjo apie porą tūkstančių. Vasario mėnesį gaunančiųjų socialinę paramą buvo bene daugiausia – apie 5,5 tūkstančio šeimų, o dabar – 3,5 tūkstančio. Pinigų poreikis atitinkamai sumažėjo nuo 1,9 mln. litų iki 1,3 mln. litų. Tačiau tam įtakos turėjo daug veiksnių. Pasak V. Michailovo, bene daugiausia socialinės paramos gavėjų atsijojo pakeisti įstatymai. Tačiau ateina ir žmonių, kurių atlyginimai jau viršija nustatytas ribas.
Kiek tokių, sunku pasakyti, analizės niekas nedaro.
Dažnai sakoma, kad dirbti neapsimoka – geriau gauti socialinę pašalpą. Socialinės paramos skyriaus vedėjas įsitikinęs, kad dirbti turi apsimokėti visada, tik atlyginimai turi būti atitinkami. Dabar yra atvejų, kai paramą gauna ir dalis dirbančiųjų šeimų.
